news archive 2012:11-11

Mokydamas Jėzus kalbėjo miniai: 

„Saugokitės Rašto aiškintojų, kurie mėgsta vaikščioti su ilgais drabužiais, būti sveikinami aikštėse, užimti pirmąsias kėdes sinagogose ir pirmąsias vietas vaišėse. Jie suryja našlių namus, dangstydamiesi ilga malda. Jų laukia itin griežtas teismas“. 

Atsisėdęs ties aukų skrynia, Jėzus stebėjo, kaip žmonės metė į skrynią smulkius pinigus. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai. Atėjo viena suvargusi našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką. 

Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus pasakė jiems: „Iš tiesų sakau jums: ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į atnašų skrynią. Visi aukojo iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė visa, ką turėjo, visus savo išteklius“. 

Kiti skaitiniai: 1 Kar 17, 10–16; Ps 146; Žyd 9, 24–28

Sekmadienio homilija (video). Kun. Kęstutis Dvareckas. Neįkainojamas skatikas

Evangelijos komentarų archyvas

Šventasis Raštas internete lietuviškai

Mokydamas šventykloje Jėzus simboliškai sugretina dvi žmonių kategorijas: įspėja savo klausytojus saugotis savo išoriniu teisumu stiprių Rašto aiškintojų, o kaip pavyzdį parodo beteisę našlę, kuri aukodama šventykloje atiduoda viską, ką turėjo – du skatikus.

Viešpats pastebi ne sumas, nes jo meilė nėra perkama, jis pastebi širdį, sako homilijos autorius kunigas Kęstutis Dvareckas. Neturtas, ne vien materialinis, yra palaima, nes apsaugo nuo iliuzijos pasikliauti savimi ar kuo kitu, užuot remiantis tik Viešpačiu.

Svarbiausių Vilniaus arkivyskupijos atlaidų tradicija siekia jau kelis šimtmečius. Jau XVIII a. pradžioje kiekvienais metais antrąją lapkričio savaitę Aušros Vartuose imta švęsti Dievo Motinos Globos šventę, kuri vėliau išaugo į iškilmingus aštuonias dienas trunkančius Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidus. Kasmet visą savaitę prie stebuklingojo Gailestingumo Motinos paveikslo plaukia tūkstančiai maldininkų iš Lietuvos ir svetur.

Apie šeštadienio vakare prasidėjusių atlaidų akcentus „Bernardinai.lt“ skaitytojams pasakoja kun. Aušvydas Belickas, Vilniaus šv. Teresės parapijos kunigas.

Šiųmetinė Aušros vartų Gailestingumo Motinos atlaidų tema – Tikėjimas ir gailestingumas – Dievo dovana ir užduotis. Tai tarsi paraginimas pažvelgti į Tikėjimo metų kvietimą atnaujinti, gilinti tikėjimą?

Pagrindinė tema kviečia susitelkti sekant Tikėjimo metų mintimi į tikėjimo ugdymą; o kartu, kaip ir kiekvienais metais, ir kaip pats šventovės titulas skelbia, kreipiamas dėmesys į Dievo Gailestingumą. Taip pat kiekviena atlaidų diena turi savo temą, kurią tikintieji yra kviečiami apmąstyti. Įžanginės atlaidų dienos – šeštadienio akcentas – Tikėjimo metai, popiežiaus kvietimas gilinti tikėjimą, kad jis būtų aktyvus ir sąmoningas. Sekmadienį apmąstysime tikėjimo Dievu Tėvu paslaptis, kitomis dienomis stengsimės giliau pažinti ir priimti Dievo žodį, kurį priimame per Jėzų Kristų, kuris tapo regimu Dievo žodžiu. Kitos temos – Dievo Gailestingumas ir tikėjimas Senajame Testamente bei Naujajame Testamente, Bažnyčia, Dievo Gailestingumas Atgailos, Susitaikinimo sakramente, Dievo Gailestingumas kaip užduotis – ne tik prašyti Dievo Gailestingumo, bet kartu mokytis atleisti sau pačiam, atleisti artimui ir tas dorybes nuolat praktikuoti Kristaus prisikėlimo šviesoje.

Kokių matote pokyčių, piligrimystės tendencijų? Kaip kinta maldingumo tradicijos?

Aktyvumo atžvilgiu – labai įvairiai, priklauso netgi nuo oro, jei geresnis oras, paprastai susirenka daugiau maldininkų. Tai ryškiau matosi sekmadieniais, kai šv. Mišios vyksta lauke, žmonės susirenka gatvėje. Pernai buvo susirinkę daug gausiau nei keletą metų prieš tai.

Tai yra pagrindiniai Vilniaus arkivyskupijos atlaidai, žmonių išties atvyksta daug; judėjimas vyksta nuo ankstaus ryto – pirmosios pamaldos prasideda jau 6.15 val., ir taip visą dieną iki pat vakaro, nuolat aukojamos šv. Mišios, žmonės keičiasi, o bažnyčia ir koplyčia būna pilnos visuomet.

Prie sovietų, kai nebuvo sienų, daug maldininkų atvažiuodavo iš Baltarusijos. Vėliau šie srautai buvo kiek sumažėję, bet pastaraisiais metais atvažiuoja nemažai piligriminių grupių iš Baltarusijos.

Iš Lenkijos organizuotos piligrimystės vyksta vasarą, bet pavieniai piligrimai, kurie būna susiplanavę keliones į Vilnių, būtinai apsilanko ir atlaiduose.

Dėl ko tikintieji kasmet dalyvauja atlaiduose? Teko girdėti vieno jaunuolio pasakymą – buvau atlaiduose pernai, vėl bus tas pat. Ką jam atsakytumėte, dėl ko tikinčiajam svarbu dalyvauti liturginėse šventėse?

Atlaidai pasižymi ypatingomis malonėmis, tikėjimo atžvilgiu tai labai svarbus įvykis. Tomis dienomis atkreipiamas ypatingas dėmesys į pačią šventovę, Dievo Motinos Gailestingumą, taip pat yra kiti dalykai susiję su tuo. Vienas atlaidų tikslų – bausmės už jau atleistas nuodėmes išdildymas, išpildžius tam tikras sąlygas. Taip pat tai graži tradicija – žmonės, susirinkdami į Aušros Vartų atlaidus, paliudija bendruomeniškumą sau patiems ir kartu vienas kitam. Tai atlaidai šiuo atžvilgiu yra svarbūs.

Kokios sąlygos, norint gauti atlaidų malonę?

Būti malonės būsenos, pasimelsti Šventojo Tėvo intencija, dalyvauti šv. Mišiose. Be abejo, labai svarbus žmogaus vidinis įsipareigojimas – vengti blogio, pasirinkti gėrį.

Aušros Vartuose labai dažnai meldžiamasi ne tik prašant malonės sau, bet ir už artimuosius, ypač, jei jie patyrę nelaimę, ligą. Liudijimai, įvairių žmonių istorijos apie stebuklingus išgijimo atvejus žinomi ir iš seniau, ir dabar jų būna. Tą liudija gausybė votų, padėkos ženklų, kurie sukabinti koplyčioje, šalia Dievo Motinos stebuklingo paveikslo. Ir dabar šios malonės liejamos, Dievo Motinai užtariant.

Tikėti ir būti gailestingam – ar nėra sunkoka užduotis šių dienų vartotojiškumo ir paplitusio egoizmo, naudos ieškojimo kontekste?

Tai yra pamatiniai dalykai, gailestingumas kyla iš artimo meilės. Išties visuomenėje pasireiškia vartotojiškumo, susvetimėjimo, egoizmo tendencijos, būtent tai ir yra ir iššūkis, ir priminimas, kaip svarbu gręžtis į vertybes, kurias Jėzus Kristus liudijo ir liudija, ir kartu savyje jas įtvirtinti.

Atlaidai padeda puoselėti tas vertybes, išlaikyti bendruomeniškumą ir įkvepia tikėjimą.

2012 m. lapkričio 11–18 d. vyksiančių atlaidų programą rasite čia

Kalbino Dalia Žemaitytė

Bernardinai.lt

Prancūzijoje jam dedikuota apie 4000 bažnyčių, o jo vardu pavadinti tūkstančiai miestelių ir kaimų. Šv. Martynas gerbiamas ne tik Europoje, bet ir Amerikos žemyne. Gimė Panonijos (kuri vėliau vadinsis Vengrija) pagonių šeimoje ir nuo mažens buvo išmokytas krikščionių doktrinos, nors dar nekrikštytas. Kaip romėnų kariuomenės karininko sūnus, dar labai jaunas įstojo į imperijos kavaleriją, tarnavo Galijoje. Kaip tik šiuo metu galėjo įvykti visiems žinomas Martyno gyvenimo epizodas, kai šis kalaviju padalijo perpus savo apsiaustą, norėdamas apgaubti sušalusį vargetą.

356 metais Martynas atvyko į Poitiers pas gabų ir kovingą vyskupą Hilarijų: jie buvo susipažinę prieš keletą metų. Martynas jau buvo pasikrikštijęs, ir Hilarijus jį paskyrė egzorcistu: žingsnis kunigystės link. Vyskupas pirmose gretose kovojo su arianizmu, eretišku judėjimu, kurį palaikė rūmai, tad netrukus buvo ištremtas į Frigiją (Mažąją Aziją). Martynas stengėsi tęsti vyskupo darbus su tokiu pat aktyvumu, dar ir todėl, kad trūko patikimų žinių.

Manoma, kad nuvyko į Panoniją, o 356 metais užsuko ir į Milaną. Vėliau apsistojo Galinarijoje, nedidelėje uolingoje saloje, netoli Albengos, kur jau anksčiau glaudėsi persekiojami krikščionys. Iš čia Martynas grįžo į Galiją, kur priėmė kunigystę iš vyskupo Hilarijaus rankų. Pastarasis buvo sugrąžintas į tėvynę 360 metais. Po metų Ligugé (12 km nuo Poitiers) įsteigė asketų bendruomenę, kuri laikoma pirmuoju datuojamu vienuolynu Europoje.

371 metais Martynas buvo išrinktas Turo vyskupu. Tačiau kurį laiką dar pasiliko viename iš savo įsteigtų vienuolynų, vadinamu Marmoutier. Čia jis pradėjo savo misiją - daugiau nei 20 metų trukusią veiklą siekdamas įtvirtinti krikščionybę kaimo vietovėse. Išties, kaimo žmonėms Kristus vis dar „Dievas, garbinamas miestuose“. Martynas nebuvo toks išsilavinęs kaip Hilarijus ir vis dar liko skubotas kareivis, koks buvo anksčiau, kai, pavyzdžiui, nugriovė pagonių kulto simbolius, sužadindamas daugiau apmaudo nei atsivertimų.

Vis dėlto evangelizacija pavyko, vyskupas tapo vargšų globėju ir užtarėju prieš žiaurius romėnų mokesčių rinkėjus, ieškojo teisingumo tarp silpnųjų ir galingųjų. Su juo plebėjai kaimiečiai pakėlė galvas. Žinojimas, kad yra jis, teikė visiems drąsos. Todėl Martynas susilaukė tokio didelio populiarumo gyvenime, o vėliau vis augančio pamaldumo.

Kai jis mirė Kandes vietovėje sekmadienio vidurnaktį, Poitiers gyventojai susiginčijo su Turo miestiečiais, kur derėtų palaidoti kūną. Turiečiai atsigabeno velionį vyskupą į savo miestą vandeniu. Jo šventė minima laidotuvių dieną. Kandes miestelis buvo pavadintas Šv. Martyno Kandes - Candes-Saint-Martin.

Bernardinai.lt

Lietuva pritaria siūlymui paankstinti Europos Parlamento (EP) rinkimus - perkelti juos iš 2014 metų birželio 5-8 dienų į gegužės 22-25 dienas, BNS pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

Rinkimai į EP turėtų vykti  2014 metų birželio 5-8 dienomis, bet ši data daugelyje valstybių narių sutampa su ilguoju savaitgaliu, kai bus švenčiamos krikščioniškos Sekminės.

Siekiant užtikrinti didesnį visų valstybių narių rinkėjų aktyvumą, kilo iniciatyva pakeisti šių rinkimų datą į gegužės 22-25 dienas.

Anot URM, tam pritaria ir Lietuva.

"Pozicijos esmė: pritarti siūlymui dėl EP rinkimų datos keitimo iš 2014 metų birželio į gegužės mėnesio 22-25 dienas, kadangi EP rinkimų datos paankstinimas sąlygotų didesnį rinkėjų aktyvumą ir prisidėtų prie Europos Parlamento legitimumo stiprinimo", - teigiama BNS atsiųstame ministerijos atsakyme.

Šį siūlymą pritarti rinkimų datos pakeitimui svarstė ir jam pritarė ir Seimo Europos reikalų komitetas, BNS patvirtino jo pirmininkas Česlovas Vytautas Stankevičius. 

EP rinkimų data gali būti pakeista Europos Sąjungos (ES) Tarybos sprendimu, pasikonsultavus su EP. Toks sprendimas turi būti priimtas ne vėliau nei metai iki numatomų rinkimų datos.

Šiuo siekiama sutarti dėl ES Tarybos bendros pozicijos šiuo klausimu - tam turi pritarti visos šalys narės.

EP rinkimų data anksčiau buvo keičiama du kartus - 1984 metais ir 1989 metais.

Dėl ekonominės krizės gali padaugėti prekybos žmonėmis atvejų, be to, kyla grėsmė plisti naujoms prekybos žmonėmis formoms, tokioms kaip prekyba žmonėmis fiktyvioms vedyboms, nusikaltimams daryti, emigravusių tėvų vaikų ir vaikų iš globos namų pardavimas nusikaltimams daryti, elgetauti, teigia Vidaus reikalų ministerija.

Taip teigiama Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos įgyvendinimo tarpinstituciniame veiklos plane, kuris trečiadienį bus svarstomas Vyriausybės posėdyje.

Pagal planą, prioritetinės 2013-2015 metų plano kryptys yra nepilnamečių nusikalstamumo mažinimas bei prekybos žmonėmis prevencija. Policijos departamentas ketina organizuoti prevencinius renginius vaikams ir jaunimui, siekdamas "ugdyti tinkamo elgesio visuomenėje normas ir atsakomybę, užimti juos prasminga ir turininga veikla".

150 tūkst. litų kasmet bus skiriama projektams, skirtiems teikti socialinę pagalbą nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, grąžinti į darbo rinką nusikaltusius asmenis bei dar įkalinimo įstaigose paskatinti juos įgyti paklausią profesiją.

Iš viso plano įgyvendinimui ruošiamasi skirti 1,55 mln. litų iš valstybės biudžeto. Dar 216 tūkst. litų 2013 metais bus panaudota iš Europos Sąjungos finansinės paramos projektams įgyvendinti skirtų lėšų.

Už planui skirtas lėšas taip pat ketinama tobulinti turto išieškojimo ir konfiskavimo sistemas bei ikiteisminių tyrimo efektyvumą, organizuoti pareigūnų mokymus. Planuojama atlikti mokslinius tyrimus "Kad nusikalsti neapsimokėtų: nusikalstamo turto konfiskavimo daugiašakė perspektyva" bei "Nužudymai Lietuvoje: kriminologinis tyrimas". Šių tyrimų įgyvendinimu Teisės institutas turėtų gauti 216 tūkst. litų.

Lietuvos nusikalstamų veiklų žinybinio registro duomenimis, nepilnamečiai įtariami padarę 9,3 procento visų ištirtų nusikalstamų veikų.

Planas turėtų įsigalioti nuo 2013 metų sausio 1 dienos.

Prieš kelerius metus Vilniuje duris atvėrė robotikos mokykla, kurioje moksleiviai susipažįsta su savarankišku mokslo naujovių kūrimu, programavimu ir kūrybiniu konstravimu. Jau dabar keli mokyklos moksleiviai yra sukūrę robotus, kurie gali prisidėti prie medicinos ar žemės ūkio sričių tobulinimo.

Mokyklos įkūrėjas Paulius Briedis idėją vaikus mokyti robotų konstravimo ir kompiuterinės programavimo kalbos parsivežė iš Japonijos, kur, anot kūrėjo, didžiausi atradimai atliekami mokyklose ar aukštosiose mokyklose. P. Briedis pabrėžia, kad, jo nuomone, svarbiausia vaikus išmokyti kurti idėjas, kurios pasitarnautų visuomenei. Tuo metu jo paties šiemet įkurta įmonė šiuo metu jau baigia kurti akliems žmonėms orientuotis aplinkoje padėsiantį įtaisą.

Apie robotikos mokyklos vaikų išradimus ir robotų kūrimą žmonių labui su P. Briedžiu kalbėjosi Indrė Anskaitytė. 

Kaip manote, kaip išnaudoti kūrybiškumą, kad visų gyvenimai taptų geresni?

Na, į šitą klausimą, kaip išnaudoti kūrybiškumą visų mūsų didžiausiai naudai, bandžiau atsakyti jau seniai. Ir muziką bandžiau kurti, ir fotografuoti. Netgi buvau sugalvojęs stoti į muzikos kompozicijos specialybę. Kol iš tikrųjų atradau atsakymą, kad didžiausia nauda, kurią matai sukūręs kažką, yra va čia, [dirbant] su mechaniniais ir robotiniais įrenginiais. Tu iš karto matai, kad kažką jis daro geriau negu kad prieš tai, kažkam pagelbsti. Šitų principų bandau mokyti vaikus.

Jūsų kūryba yra per ne per meną, o per mokslą.

Būtent ši kūryba man pasirodė prasmingiausia ir įdomiausia. Nes tiek matosi rezultatas, tiek matai, kaip jis gali būti panaudojamas praktiškai.

Skaičiau, kad keliaudamas Japonijoje sugalvojote, jog reikia įkurti robotikos  mokyklą. Kuo įkvėpia Japonija?

Na, Japonija yra ateities simbolis. Ten nuvažiavęs daug ką pamačiau, [supratau], kaip turėtų būti pas mus. Tai – jų greitas reagavimas į bet kokią problemą visiems drauge susibūrus, gebėjimas greitai perimti tai, ką matai, kad kiti daro gerai ir daryti taip pat. Taip pat pastebėjau, kad jie kuria naująsias technologijas, robotus daugiausiai universitetuose. Pamaniau, kad neturėtų būti taip jau sunku pabandyti ir pas mus tokias bendruomenes suburti.

Kokie vaikai pas Jus lankosi? Kokio jie amžiaus? Turbūt tik berniukai...

Moksleiviai nuo ketvirtos klasės iki vienuoliktos. Dažniausiai berniukai. Užsienyje yra net specialios programos pritaikytos mergaitėms. Yra pastebėta, kad jeigu kalbame apie pneumatiką, tai berniukams yra labai lengva ir įdomu suprasti tiek variklio sistemą, tiek biologines, kraujagyslių sistemas. O mergaitėms kažkodėl įdomu tik kraujagyslių sistemos.

Mes dar nebandėme savo mokymų specialiai pritaikyti [mergaitėms], tai gal todėl jos ir neateina, bet yra įmanoma sudominti ir mergaites. Kelios pas mus yra. Ir netgi laimi konkursus prieš berniukus. Bet iš tiesų dauguma moksleivių yra berniukai.

Ko jie mokosi būtent šitoj mokykloj?

Jie mokosi konstruoti ir programuoti robotus ir išradinėti sistemas, kurios kada nors padėtų žmonėms. Kai kurių vaikų [robotai ir sistemos] net labai greitai padės žmonėms. Jie taip pat mokosi dirbti komandose. Tai labai svarbu šiuolaikiniame pasaulyje, kur visi norime sukurti ką nors didelio. Mes galime sukurti ką nors galingo. Ir turime. Reikia tik išmokti suburti tam savo resursus, ką turime kiekvienas, ir išspręsti tas problemas.

Sakėte, kad netrukus kai kurių vaikų darbai gali iš tikrųjų padėti žmonėms. Tai kokie yra tie darbai?

Na, kad ir ta garsioji roboto ranka, valdoma veido judesiais. Net buvo pasiūlymų patentuoti ją iš karto ir gaminti. Tokie išradimai, kaip tie šiltnamiai ant prekybos stogų, kurie automatiškai valdomi – tai iš tikrųjų yra reikalinga. Pakalbėjus su dabartiniais jaunaisiais ūkininkais matyti, jog dabar daug kas labai entuziastingai žiūri į automatizuotą žemės ūkį. Todėl kai kurios vaikų idėjos tikrai gali pasiteisinti ir veikti jas išplėtojus.

Taip pat [praktiškos tos] idėjos, kurios bus panaudojamos robotų intelekto konkursuose. Juose mūsų moksleiviai taip pat dalyvaus. Ten reikia sukurti itin sudėtingą robotą, kuris galėtų pats optiškai atpažinti objektus, atsirinkti tuos, kurių jam reikia, naviguodamas erdvėje galėtų paimti ką nors, sugrąžinti [atgal]. Vien iš tokios platformos galima prigalvoti daugybę naudingų pritaikymų. Tiek sandėliavimo automatizavime, tiek prekybos vietose, tiek ligoninėse.

Minėjot tuos pavyzdžius... Ar čia jūsų mokyklos vaikai tai sukūrė?

Taip, čia visi tie minėti pavyzdžiai yra mūsų vaikų.

Vaikai ateina pakankamai jauni, pavyzdžiui, dešimties metų. Jie mokykloj mokosi tik pagrindinių dalykų. Tai kiek dar reikia juos ruošti, mokyti tų specifinių žinių?

Na, iš tikrųjų susidomėjusio vaiko dėmesys sutelktas savaitę atitinka gal tris mėnesius nesusidomėjusio. Pasitaiko taip: jeigu užduotis „užveža“... Pavyzdžiui, pernai buvo [toks atvejis], kai robotų futbolo iššūkį priėmė vienas niekada prieš tai programuoti nesimokęs šeštokas. Pradžioje skeptiškai net ir aš žiūrėjau, [svarsčiau], kaip jam čia seksis skubiai savarankiškai mokytis. Iš pradžių daug klydo, bet po poros savaičių didžiulio susidomėjimo, bandant sukurti tą futbolininką robotą, kad jis naviguotų futbolo lauke, kad spirtų į vartus, [jam pavyko]. Dabar jis programuoja „Android“ telefonus ir ruošiasi padaryti dar galingesnį robotą iš elektronikos detalių. Ir suprogramuoti pats. 

Kaip atrodo tas programavimas? Nes robotas, atrodo, apčiuopiamas daiktas. O kaip suprantu, viskas vyksta naudojantis kompiuteriu...

Na, viskas iš esmės sukurta žmonių žmonėms, todėl nėra taip sudėtinga programuoti. Reikia tik labai gerai suprasti, ko norima iš roboto. Reikia suprasti, kaip ir ką jis turės daryti. Ir tada reikia iš lėto, kantriai jam tai išaiškinti jo suprantama kalba.

Vaikai tą pradeda nuo pat pradžių. Viskas būna sudėliota tokiais loginiais elementais: robotas gali važiuoti tiesiai, robotas gali pamatyti kažką, o jeigu robotas kažką pamato, ką jis tada turėtų daryti. Vaikai iš pradžių gali programuoti net ir grafinėje aplinkoje, panašiai kaip inžinieriai, kurie nesimokė programavimo, gali grafinio programavimo aplinkoje programuoti net ir hidroelektrinių turbinas. [Gali programuoti] ta pačia programine įranga, pritaikyta ir vaikams. Jie gali sudėlioti programas iš kaladėlių, kurios reiškia atskirus loginius elementus. Tie elementai yra lygiai tokie pat kaip ir loginiame programavime, tik nusakomi žodžiais. Todėl vėliau jiems yra labai lengva suprasti programavimą, kai jau visa logika yra žinoma.

Skaičiau, kad Jūsų kompanija taip pat kuria prietaisą, akliems žmonėms padėsiantį orientuotis aplinkoje. Gal galite plačiau apie jį papasakoti, koks tai prietaisas?

Jau patentavome Lietuvoje ir ruošiame paraišką pasauliniam patentui aparato, kuris padės žmogui kokia nors kūno dalimi gana tiksliai jausti aplink esančių objektų kontūrus. Greitai stengsimės padaryti kiek įmanoma didesnį.

[Aklieji] turėtų galėti ne tik suvokti, kas vyksta aplinkoje (eisme – kas kur eina, kur važiuoja), bet ir suprasti tolimesnius objektus – kaip paukštis skrenda, pajusti, kokie pastato kontūrai, netgi kaip muša bangos – ir panašius judančius objektus. Tai yra perduodama lietimo būdu (dar ne tiesiai į smegenis), panaudojant dabar gana populiarias priemones, kurios leidžia labai greitai sukurti trimačius aplinkos žemėlapius. Lygiai tais pačiais principais vadovaujasi ir „Google“ automobiliai, kurie vairuoja patys, suprasdami aplinką. Na, ir mes bandysime aplinką suprasti tokiais skaitmeniniais būdais labai greitai ir labai greitai ją perduoti.

Kaip tas prietaisas turėtų atrodyti? Ar tai bus mažytis laikrodėlis?

Visai mažytis jis nebus, bet bus nesunkus ir jį galės nešiotis. Dar nenusprendėme, ar tas prietaisas bus ant rankos, ar ant kitų kūno vietų. Bet jau žinome, kad jį bus galima pritaikyti ir bendravimui tarp reginčių, kai, pavyzdžiui, norime paliesti kontūrus, kuriuos [paliesti] yra labai sunku arba užtruktų parsigabenti. Kad ir pasirodžiusio naujo telefono kontūrus, kaip čia mums žiūrėtųsi...

Tai pamatai reklamoje kažkokį daiktą, telefoną, tarkime, ir tu gali jį pajusti?

Ne viską. Ne idealiai taip, koks jis bus, bet bent jau pagrindinius kontūrus – taip.  

Kaip Jūs matote robotų ateitį? Kuo jie gali būti mums naudingi gyvenime?

Pagrindinė funkcija ir tikslas – kad jie perimtų kiek įmanoma daugiau užduočių, kad mes galėtume kiek įmanoma greičiau gauti sprendimus į mūsų iškeltus klausimus. Tiek fiziškai, tiek atsakymus teorijomis ir išradimais. Kad mes galėtume kuo greičiau kurti didesnius, galingesnius dalykus ir greičiau atsakyti į tuos esminius klausimus: kur, iš kur mes esam ir kaip mums išlikti kaip įmanoma ilgiau.

 Indrė Anskaitytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“

Šeštadienį vakare atsistatydino BBC generalinis direktorius George'as Entwistle'as. Tokį sprendimą jis priėmė po to, kai pagrindinėje transliuotojo naujienų programoje britų politikas neteisingai apkaltintas vaikų lytiniu išnaudojimu.

"Nusprendžiau, kad garbinga būtų atsistatydinti", - sakė G.Entwistle'as televizijai prie BBC būstinės Londone.

G.Entwistle'as, kuris generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti tik rugsėjį, sakė, jog atsistatydinti nusprendė "atsižvelgdamas į faktą, kad generalinis direktorius tuo pačiu yra ir vyriausiasis redaktorius, ir, galiausiai, atsakingas už visą turinį".

"Absoliučiai išskirtiniai pastarųjų kelių savaičių įvykiai privertė mane padaryti išvadą, kad BBC turėtų paskirti naują lyderį. Net ir trumpą laiką, sunkiausiomis aplinkybėmis, būti BBC generaliniu direktoriumi buvo didelė garbė", - pridūrė jis.

Generalinio direktoriaus pareigas kol kas eis Timas Davie (Timas Deivis), kuris šiuo metu yra BBC garso ir muzikos direktorius.

Anksčiau šeštadienį G.Entwistle'as sakė, jog naujienų laidai "Newsnight" buvo "iš esmės klaidinga" parodyti interviu, kuriame vienas vyras teigia, kad jį 8-ajame dešimtmetyje vaikų namuose ne kartą lytiškai išnaudojo vienas konservatorių aukšto rango politikas.

Laidoje to politiko vardas nebuvo paminėtas, bet internete plačiai kalbėta, kad tai yra buvęs "torių" partijos iždininkas Alistairas McAlpine'as (Alisteras Makalpinas).

Pats A.McAlpine'as penktadienį prakalbo viešai ir kategoriškai paneigė šiuos įtarimus, o po kelių valandų jį kaltinęs Steve'as Messhamas (Stivas Mesšamas) savo pareiškimų išsižadėjo ir sakė, kad matė tik A.McAlpine'o nuotrauką ir kad jis - ne tas vyras, kuris jį išnaudojo.

G.Entwistle'as atsistatydino vos kelios savaitės po to, kai kilo didžiulis skandalas dėl įtarimų, kad velionis BBC laidų vedėjas Jimmy Savile'is (Džimis Seivilis) - viena didžiausių korporacijos žvaigždžių - per keturis dešimtmečius lytiškai išnaudojo šimtus vaikų.

Ir "Newsnight", ir generalinis direktorius jau sulaukė tiriamų žvilgsnių dėl to, kad pernai ši laida atsisakė tirti įtarimus dėl J.Savile'io.

G.Entwistle'as, kuris prieš dešimtmetį ir pats buvo "Newsnight" redaktorius, prieš atsistatydindamas pripažino, kad korporaciją dėl tos "Newsnight" laidos ir J.Savile'io skandalo ištiko "pasitikėjimo krizė".

BBC valdytojų tarybos "BBC Trust" pirmininkas Chrisas Pattenas (Krisas Patenas) sakė, kad tai buvo "vienas liūdniausių vakarų" jo "viešame gyvenime".

Stovėdamas šalia G.Entwistle'o, kuris paskelbė atsistatydinimo pareiškimą, Ch.Pattenas, buvęs Honkongo gubernatorius, sakė: "BBC esmė yra jos, kaip pasaulinės naujienų organizacijos, kuria pasitikima, vaidmuo".

Tuo tarpu A. McAlpine'o advokatai sakė, kad imsis teisinių veiksmų prieš "visas žiniasklaidos priemones, kurios apšmeižė lordo McAlpine'o reputaciją ir paskelbė šmeižiamus pareiškimus".

Politikas, kuris jam mestus kaltinimus pavadino "visiškai klaidingais ir rimtai šmeižiamais", sakė, kad buvo priverstas viešai juos neigti, nes internete buvo tiesiogiai, o kitoje medijoje "užuominomis" įvardytas.

Pasak jo, jis niekada nėra buvęs jokiuose vaikų namuose, jau nekalbant apie įstaigą "Bryn Estyn" Reksame Šiaurės Velse, kur paauglystėje gyveno S.Messhamas.

Mažiausiai 13 žmonių žuvo, o dar 40 buvo nuvežti į ligonines po galingo žemės drebėjimo, kuris sekmadienį įvyko centrinėje Birmos dalyje, pranešė nevyriausybinė organizacija "Save the Children".

Tarp žmonių, žuvusių per 6,8 balo žemės drebėjimą, yra keturi ant vieno tilto dirbę darbininkai ir du žmonės, žuvę sugriuvus vienuolynui į šiaurę nuo Mandalajaus - antrojo pagal dydį Birmos miesto, sakoma šios pagalbos organizacijos pranešime.

Organizacija nurodo, kad dar šeši žmonės žuvo Sint Ku vietovėje Sagaingo regione, o dar vienas – Mandalajuje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trims karininkams šią savaitę suteikė pulkininkų laipsnius.

Pagal valstybės vadovės dekretą, pulkininko laipsnis suteiktas Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriui pulkininkui leitenantui Alvydui Šiupariui.

Tokius pačius antpečius gaus ir Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos vadas pulkininkas leitenantas Sigitas Mundrys.

Prezidentė pulkininko laipsnį taip pat suteikė laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo kariui pulkininkui leitenantui Raimundui Vaikšnorui.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, rugsėjį krašto apsaugos sistemoje iš viso tarnauja 28 pulkininkai.

Spalį Seimas nustatė principinės kariuomenės struktūrą 2013 metais. Pagal ją, kitąmet kariuomenėje turi būti toks pat, kaip ir šiemet, pulkininkų bei jūrų kapitonų skaičius – 30.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigia, jog Seimui nutraukus dabartinės Rinkimų komisijos įgaliojimus, jie realiai nutrūktų tik tuomet, kai būtų sudaryta nauja VRK ir patvirtinti jos įgaliojimai.

Kitu atveju, anot Z.Vaigausko, grėstų bevaldystė, juolab, kad šiuo metu Rinkimų komisija dar turi patvirtinti daug svarbių sprendimų, susijusių su buvusiais naujojo Seimo rinkimais.

Be to, Z.Vaigauskas viliasi, kad sudarant naują VRK Seimas atsižvelgs į liūdną patirtį, kuomet komisija sudaroma prieš pat rinkimus, į ją deleguojant "visiškus naujokus" be patirties ir neskiriant deramo finansavimo apygardų bei apylinkių komisijoms.

Šeštadienį Konstitucinis Teismas paskelbė išvadą, kuria, be kita ko, pripažinta, jog kai kurie VRK sprendimai tvirtinant Seimo rinkimų rezultatus prieštaravo įstatymams.

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas numato, jog Seimas priima nutarimą nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti esminiai rinkimų rezultatai yra neteisingi arba kad jos veikla neatitinka Seimo rinkimų įstatymo. Priėmus nutarimą Seimas ne vėliau kaip per 7 dienas turi sudaryti naujos sudėties Vyriausiąją rinkimų komisiją.

"VRK įstatymas sako, kad Seimas pagal tą turi galimybę priimti tokį nutarimą ir Seimas aišku nutarimą turi priimt, bet tam, kad nutrauktų VRK įgaliojimus, reikia sudaryti kitą Rinkimų komisiją, negali būti toks laikas, kad nelieka jokios komisijos, bevaldystė būtų visiškai. Tai vadinasi mūsų įgaliojimai nutrūksta, kada Seimas nutraukia mūsų įgaliojimus ir sudaro naują Rinkimų komisiją. Čia toks mechanizmas", - BNS aiškino Z.Vaigauskas.

Anot jo, šiuo metu VRK dar turi priimti daug svarbių sprendimų, susijusių su buvusiais Seimo rinkimais.

"VRK dar turi atlikt daugybę darbų prieš pradedant Seimui dirbt. Tie Seimo nariai, kurie ateina į Semą (po KT išvados - red.), turi gauti Seimo nario pažymėjimus, kad ir pagal Seimo nutarimą. Tie Seimo nariai, kurie ateina į Seimą ir turi savivaldybių tarybų narių įgaliojimus, jie juos nutraukia, tokių mes turime 25 - 26. Jiems reikia įgaliojimus pagal jų pareiškimus nutraukt. Tai čia tie darbai, kuriuos būtina padaryt", - sakė Z.Vaigauskas.

Jis vylėsi, jog nutraukdamas dabartinės VRK įgaliojimus ir sudarydamas naują Rinkimų komisiją, Seimas atsižvelgs į dabartinę komisijos "liūdną patirtį".

"Seimas, tikiuosi, nutraukdamas mūsų įgaliojimus dar atsižvelgs į mūsų liūdną patirtį, kad sudarant VRK yra visiškai nenormalu ją sudaryti iš visiškų naujokų, kaip kad dabar sudarė, neturinčių darbo patirties jokiose rinkimų komisijose. Kad komisiją sudarytų taip, kad joje atsirastų žmonių, kurie galėtų dirbti joje pastoviai, o ne taip, kaip dabar - komisijoje dirba tik vienas komisijos pirmininkas, du komisijos nariai, partijų nariai, kurie negali būti komisijos pirmininko pavaduotojais ir sekretorius. Šiuos dalykus, mes tikimės, Seimas išspręs, kad nebūtų tokių problemų naujai komisijai. Ir finansavimo dalykai - apygardos ir apylinkių komisijų - irgi yra pribrendę. Mes šiaip ne taip tempėm, tempėm, kol patempėm", - kalbėjo VRK vadovas.

Dabartinės sudėties Z.Vaigausko vadovaujamą komisiją ketverių metų kadencijai Seimas patvirtino šių metų birželį.

Įstatymas numato, kad VRK turi būti naujai sudaryta, kai iki eilinių Seimo rinkimų dienos liko ne mažiau kaip 120 dienų ir ne daugiau kaip 140 dienų. Komisiją Seimas tvirtina iš burtų keliu atrinktų teisingumo ministro bei Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatų, daugiamandatėje apygardoje balsų gavusių partijų deleguojamų atstovų.

Z.Vaigauskas VRK vadovauja jau 18 metų.

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės vasarą siūlytas kitas kandidatas į VRK pirmininko pareigas - Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vadovas Audrius Kasinskas - tąkart Seime per slaptą balsavimą nesulaukė reikiamos paramos.

Slovėnijoje, mažytėje buvusioje Jugoslavijos respublikoje ir pavyzdinėje Europos Sąjungos (ES) narėje, kuri dabar grumiasi su ekonomikos krize ir gali tapti kita euro zonos nare, kuriai prireiks finansinės pagalbos, sekmadienį renkamas naujas prezidentas.

Slovėnijos prezidento postas didele dalimi yra reprezentacinis, bet dabartinis valstybės vadovas Danilo Turkas (Danilas Tiurkas) buvo galvos skausmas centro dešiniųjų premjerui Janezui Janšai, kuris bando įgyvendinti reformas ir taupymo priemones.

Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad D.Turkas ir po šio balsavimo bus pirmas, nors ir negaus pakankamai balsų, kad laimėtų pirmajame rate. Antrasis rinkimų ratas, kuriame tikriausiai varžysis D.Turkas ir J.Janšos pirmtakas, centro kairiųjų Borutas Pahoras, numatomas gruodžio 2 dieną.

J.Janšos favoritas iš trijų kandidatų, buvęs kultūros ministras ir europarlamentaras Milanas Zveras, turėtų likti trečias - apklausos rodo, kad jį remia maždaug 24 proc. rinkėjų. 33 proc. respondentų reiškė paramą B.Pahorui, o 42-44 proc. - D.Turkui.

Rinkimų apylinkės darbą baigs 18 val. Grinvičo (20 val. Lietuvos) laiku, o netrukus po to turi būti paskelbti balsavusiųjų apklausų rezultatai.

Slovėnija išgyvena vieną didžiausių nuosmukių euro zonoje ir Europos Komisija praėjusią savaitę prognozavo, kad gamybos apimtis šiemet susitrauks skeusmingus 2,3 proc., o kitais metais - 1,6 procento.

Didelės "blogosios" paskolos Slovėnijos bankuose padidino nuogąstavimus, kad ši 2 mln. gyventojų turinti šalis gali tapti dar viena 17 valstybių vienijančios euro zonos nare, kuriai gali prireikti pagalbos iš išorės.

Slovėnijos kredito reitingai buvo smarkiai sumažinti, daugiausia - dėl bankų, o skolinimosi reitingai dėl jos skolos pakilo iki 7 proc. - tokio lygio, kuris, kalbant apie ilgą laikotarpį, yra laikomas netvariu, jeigu nebūtų suteikta pagalba.

Nedarbas šioje 21 metus gyvuojančioje valstybėje pasiekė rekordinį lygį ir profesinės sąjungoslapkričio 17 dieną planuoja didelius protests prieš didelius valstybės išlaidų apkarpymus.

Naujoji J.Janšos vyriausybė dirbti pradėjo vasario mėnesį, pernai žlugus B.Pahoro administracijai, ir ėmėsi virtinės taupymo priemonių, kuriomis siekiama stabilizuoti valstybės finansus ir reformuoti pensijų ir darbo sistemas.

Per rinkimų kampaniją 60 metų D.Turkas, teisės profesorius, dirbęs Jungtinėse Tautose (JT), kai joms vadovavo ankstesnis generalinis sekretorius Kofi Annanas (Kofis Ananas), ne kartą atvirai abejojo J.Janšos politika.

"Ekonominė situacija yra sunki, bet - ne ypatinga, nėra reikalo dramatizuoti šios situacijos ir grasinti. Vyriausybės (pateikiami) situacijos vertinimai kelia didesnį nerimą nei turėtų", - per televizijos debatus perspėjo D.Turkas.

Sausio mėnesį D.Turkas net atsisakė suteikti J.Janšai mandatą formuoti naują vyriausybę  po to, kai gruodį vykusių pirmalaikių rinkimų laimėtojui, Liublianos merui Zoranui Jankovičiui nepavyko suformuoti koalicijos. Galiausiai J.Janšą išrinko parlamentarai.

Tuo tarpu D.Turko varžovai sekmadienio rinkimuose, 49 metų B.Pahoras ir 50 metų M.Zveras, rėmė vyriausybės pastangas.

"Jeigu antrajame rate varžysis Pahoras ir Turkas, Janša ir visa vyriausybė, žinoma, teiks pirmenybę Borutui Pahorui. Janšai tai būtų mažesnė blogybė, jis kaip prezidentas būtų daug labiau linkęs bendradarbiauti", - sakė Matevžas Tomšičius iš Nova Goricos Socialinių studijų mokyklos.

Sirijos opozicijos grupės pasirašė pradinį susitarimą formuoti naują koaliciją iš jėgų, kovojančių už prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) valdymo užbaigimą, sekmadienį sakė vienas derybose Dohoje dalyvaujantis sirų delegatas.

"Pasirašytas pradinis susitarimas. Vakaro sesija bus šio darinio prezidentui ir jo pavaduotojui išrinkti", - žurnalistams sakė Musulmonų brolijos delegatas Ali Sadreddine’as al Bayanouni (Alis Sadredinas Bajanunis).

Naujasis darinys, kurį sudaro Sirijoje ir už jos ribų veikiančios grupės, vadinsis Nacionaline koalicija opozicijos jėgoms ir Sirijos revoliucijai, pridūrė jis.

Lenkijai minint nepriklausomybės metines, Olštyne Lietuva atidarė naują garbės konsulatą, kuris svarbūs šalių visapusiškam bendradarbiavimui, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.

Lenkija mini 94-ąsias nepriklausomybės metines. Ankstesniais metais prezidentė Varšuvoje viešėjo, tačiau šiemet pranešė nedalyvausianti dėl neatidėliotinų su vidaus politika susijusių klausimų. Perduodama sveikinimus Lenkijos Prezidentui Bronislavui Komorowskiui, prezidentė pasiūlė Lietuvos ir Lenkijos žmonėms svarbius dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo klausimus aptarti darbo susitikime gruodžio pradžioje ar kitu Lenkijos prezidentui patogiu metu. Tuo metu Olštyne Lietuva atidarė naują garbės konsulatą, kuris svarbūs šalių visapusiškam bendradarbiavimui.

Pasak Lietuvos diplomatų, dvišaliai ir regioniniai santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos pastaruoju metu  pablogėję, tačiau bendradarbiavimas turizmo ir mokslo srityse stiprėja. Ir labai svarbu stiprinti ne tik ryšius tarp sostinių, bet ir tarp atskirų regionų, o Olštynas ir yra vienas iš vadinamojo paribio regionų.

„Aš manau, kad tarpvalstybiniai santykiai nėra vien santykiai tarp valdžių. Tai būtų tų santykių supaprastinimas, uzurpavimas. Iš tikrųjų, tai yra santykiai tarp žmonių. Tokie faktai kaip garbės konsulato atidarymas ar partnerystės sutarčių tarp miestų, regionų pasirašymas ir kurią tą kritinę masę, kurią galima vadinti šiais santykiais“, – kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius. 

Lietuva garbės konsulatus steigia, atsižvelgdama į tarpvalstybinius politinius ir ekonominius bendradarbiavimo santykius ir ypač ten, kur aktyvi lietuvių bendruomenė.

Lenkijoje Lietuva yra įsteigusi septynis garbės konsulatus. Garbės konsulais gali tapti įvairių profesijų žmonės – visuomenės veikėjai, verslininkai, politikai, meno pasaulio atstovai. Lietuva yra paskyrusi 121 garbės konsulą 58 pasaulio valstybėse.

„Labai svarbu, kad Garbės konsulatas atidarytas mūsų regione. Lietuva čia pat. Todėl abiejų šalių bendradarbiavimas ir geri santykiai neišvengiami. Mūsų Varmijos-Mozūrų regionas garsėja natūralia gamta, ežerais, todėl sulaukiame  turistų ir iš Lietuvos. Mums labai svarbūs žmonių santykiai, ekonominis bendradarbiavimas. Turime universitetą, kuriame studijuoja 50 tūkstančių studentų iš visos Europos. Svarbu, kad jame studijuotų ir lietuvių – jiems, beje, mokslas nemokamas“, – sakė Lenkijos Varmijos-Mozūrų vaivados pavaduotojas Janas Mascianica.

Atstovauti Lietuvai ir ginti lietuvių interesus šiame karšte teks Garbės konsulei – farmacijos „Galenea“ laboratorijos valdybos pirmininkei Urszulai Lech.

„Mano tikslas – skatinti bendradarbiavimą kultūros ir mokslo srityse, ieškoti partnerių verslui. Inicijuoti naujus švietimo projektus. Mūsų regionas arti Lietuvos. Kaip sakė mūsų vyskupas – mus sieja bendra religija ir gilūs istorijos pamatai. Tai reikia puoselėti“, – dėstė Lietuvos garbės konsulė Olštyne Urszula Lech.

„Kaip pati naujoji mūsų konsulė pasakė, mano užduotis yra jungti. Tai aš manau, kad mūsų visų konsulų yra toks pats mąstymas apie savo darbą – jungti žmones, mokslininkus, įvairius visuomenės sluoksnius. Padėti. Ypač šiame regione, kur yra didžiulis Olštyno universitetas, čia yra jaunas miestas“, – kalbėjo Lietuvos ambasadorė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė.

Siekiant pritraukti kuo daugiau turistų iš Lenkijos į Lietuvą, per garbės konsulato atidarymą Olštyne Druskininkų turizmo informacijos centras pristatė kurortą ir ieškojo bendradarbiavimo partnerių šiame regione.

 Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba

Izraelio kariai sekmadienį paleido įspėjamuosius šūvius į Siriją, sakoma Izraelio kariškių pareiškime, o visuomeninis radijas nurodo, kad tai buvo pirmoji po 1973 metų karo Izraelio ugnis, nukreipta į Sirijos pajėgas.

"Visai neseniai minosvaidžio sviedinys pataikė į Izraelio gynybinių pajėgų postą Golano aukštumose greta Izraelio ir Sirijos sienos - kaip dalis vidaus konflikto Sirijoje. Reaguodami Izraelio gynybinių pajėgų kareiviai paleido įspėjamuosius šūvius Sirijos rajonų kryptimi", - sakoma armijos pareiškime.

Šaltiniai armijoje AFP sakė, kad armija į Sirijos avanposto, iš kurio atskriejo minosvaidžio sviedinys, pusę paleido vienintelę prieštankinę raketą "Tamuz", kuri garsėja savo tikslumu.

"Šovėme į jų pusę, bet tyčia nepataikėme", - sakė šaltiniai.

Kariškių atstovas Yoavas Mordechai (Joavas Mordechajus) savo "Facebook" puslapyje parašė, kad Izraelis paleido "įspėjamąjį šūvį" į Siriją, ir pažymėjo, kad Izraelio ugnis į savo šiaurinės kaimynės teritoriją yra pirmas toks incidentas nuo 1973 metų karo.

Izraelio armija taip pat pateikė skundą per Jungtinių Tautų (JT) vietos pajėgas, sakoma jos pareiškime, kuriame perspėjama, kad "ugnis iš Sirijos į Izraelį nebus toleruojama" ir kad į ją "bus griežtai reaguojama".

Algimantas Aleksandravičius pristato savo kūrybą pasaulinėje parodoje „EXPO 2012“ Pietų Korėjoje

Pietų Korėjos pajūrio mieste Yeosu tris mėnesius (nuo 2012 gegužės 12 d. iki rugpjūčio 12 d.) vyko pasaulinė paroda „EXPO 2012“. Joje dalyvavo daugiau kaip šimtas  valstybių, kelios tarptautinės organizacijos, tikėtasi sulaukti per 8 mln. lankytojų. Joje dirbę Lietuvos atstovai gražiai pristatė lankytojams mūsų kraštą.

Dešimtą kartą tokio tipo ir lygio renginyje oficialiai dalyvavo Lietuva. Mūsų šalies paviljonas šiame garbingame tarptautiniame forume įvertintas sidabro medaliu. Tokį apdovanojimą už kūrybingai atskleistą pagrindinę parodos temą „Gyvieji vandenynai ir pakrantės“ mažųjų paviljonų kategorijoje skyrė Tarptautinio parodų biuro sudaryta nepriklausomų ekspertų komisija. Aukso medaliu šioje kategorijoje įvertintas Filipinų, bronzos – Meksikos paviljonas. Mūsų šalies ekspozicija pasaulinėse „EXPO“ parodose taip įvertinta pirmą kartą.

Lietuvos ekspoziciją per tris  mėnesius aplankė 612 tūkst. žmonių. Jų daugiausia sulaukta paskutinėmis parodos savaitėmis, kai per dieną ateidavo iki 20 tūkst. lankytojų. Juos pasitikdavo dvylika gidų vertėjų. Jie galėjo bendrauti korėjiečių, anglų, japonų,  rusų, prancūzų, vokiečių ir ispanų kalbomis.

Mūsų šalies paviljonas, įrengtas pagal architektų Mečislovo ir Martyno Valevičių sumanymą, išsiskyrė neįprasta gintarine šviesa, originaliais vertingais eksponatais – iš Lietuvos dailės muziejaus ir privačių kolekcijų atgabentais gintaro inkliuzais ir dirbiniais. Ekspozicija buvo sukurta siekiant parodyti Lietuvą kaip gintaro kraštą, o lankytojams sukurti įspūdį, kad jie tarsi inkliuzai yra didelio gintaro viduje.

Ciklą pradėjo fotografija

Visą parodos laiką paviljone vyko įvairūs kultūriniai renginiai, koncertai, susitikimai su mokslininkais, aplinkosaugos specialistais, menininkais.

Kultūrinių ir meninių renginių ciklas Lietuvos paviljone pradėtas atidarant keliautojo ir fotografo Pauliaus Normanto parodą. Autorius pristatė du savo rinkinius –  “Neringos kopų gimimas” ir “Kryžių kalnas”. Daugelį mūsų planetos vietų apkeliavęs šis fotomenininkas ir Pietų Korėjoje jaučiasi lyg namie. Jis ne kartą ten lankėsi ne kaip turistas, bet su rimtais kūrybiniais tikslais, kai  fotografavo šventoves – įspūdingiausias laiko ir dvasios liudytojas. Dvasiniai religijos paminklai Pauliui artimai pažįstami nuo Tibeto iki Kryžių kalno prie Šiaulių. Fotografas yra surengęs per 60 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje: Bulgarijoje, Austrijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Indijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Nepale, Kambodžoje, Tailande. P. Normantas yra išleidęs dvylika fotografijos albumų.

Kiekvieną penktadienį buvo atidaromos vis naujos lietuviškų meninių fotografijų ekspozicijos. Išleistas įdomiausių darbų atvirukų komplektas su paaiškinimais anglų ir korėjiečių kalbomis. Greta šiandieninių fotografijų pateikiami ir praeities fotomeistrų Mariaus Baranausko (1930–1965), Jono Kalvelio (1925–1987), Liudo Ruiko (1938–2004) darbai.

Profesionalūs fotografai A. Baranauskas ir L. Ruikas spaudos ir meninės fotografijos srityse darbavosi per 40 metų. Surengė nemažai personalinių parodų Lietuvoje ir užsienio šalyse. „EXPO 2012“ pateiktas bendras abiejų autorių memorialinis ciklas „Lietuvos industrializavimas 1960–1970 m.“ Atvirukų rinkinio pristatyme rašoma: “Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuva vėl buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Net dešimtmetį truko pasipriešinimas sovietiniam režimui – partizaninis karas. Vėliau prasidėjo sovietizacija ir Lietuvos prijungimas prie SSRS ekonominės sistemos, nuo kurios dar ir dabar nesame visiškai atitrūkę.” Spaudos žurnalistų M. Baranausko ir L. Ruiko memorialinėje parodoje kaip tik ir pristatytos fotografijos iš to laikmečio grandiozinių statybų: elektros linijų tiesimas, naujoji autostrada Vilnius–Kaunas, Ignalinos atominės elektrinės statyba, Klaipėdos jūrų uostas, Elektrėnų ledo rūmų konstrukcijų montavimas, žvejų laivai Kuršių mariose.

Peizažai ir žmonių veidai

Visai kitokios nuotaikos, nepriklausančios nuo laiko ar politinės konjunktūros, yra Jono Kalvelio kūryba. J. Kalvelis sukūrė labiausiai įsimintiną fotografijų seriją „Kopos“. Pasak korėjietiškos ekspozicijos organizatorių, „autorius kopose stebi gūrančio smėlio klostes, sudvasina gamtą, jaučia jos gaivališką vitališkumą, nepakartojamą formų įvairovę, viename kadre sulydo realizmą ir romantiką, nors fotografuoja tik smėlį. Smėlis jam – mikrokosmosas, kur kiekviena smiltelė turi savo prasmę ir paskirtį, o jų sankaupos – akį traukiantys ir užburiantys, mintis savo didybe apžavintys ir pavergiantys ištisi slėpiningi pasauliai.“

Jau pelnytai galima vadinti gyvuoju klasiku profesionalų fotomenininką, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Algimantą Aleksandravičių. Labiausiai žinoma jo fotografijų serija “Lietuvos veidai”. Tai iškilių žmonių – rašytojų, teatralų, muzikų, sportininkų – portretinės fotografijos. Jo portretai kompleksiški, dažnai žmogus stebimas iš kelių žiūros taškų pasitelkiant atspindžius ir šviesą laužiančias terpes. Įspūdį dažnai pagilina dramatiškas apšvietimas, išryškinantis veido reljefą, kuriame pėdsakų paliko gyvenimo neramumai.

Palankaus žiūrovų dėmesio susilaukė dar viena Algimanto Aleksandravičiaus ekspozicija „Lietuva – šalis gražioji“. Joje pristatytos fotografijos iš mūsų krašto  lankytinų vietų: istoriniai, gamtos paminklai, bažnyčios, kraštovaizdžiai – Trakų pilis  ežero saloje,  Rumšiškių liaudies buities muziejus po atviru dangumi, Kryžių kalnas, kur stovi per 50 000 kryžių, koplytstulpių, šventųjų statulėlių, Orvidų sodyba, Arklio bei Katinų muziejai. Turime ir į UNESCO paveldo sąrašą įrašytų objektų: Kernavės piliakalnius ir Kuršių neriją.

Savitai darbuojasi peizažinės fotografijos baruose profesionalus fotomenininkas ir istorikas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Stanislovas Žvirgždas. Jis yra surengęs per 100 personalinių parodų šalyje ir užsienyje. Stanislovo Žvirgždo fotografijų parodoje „Lietuviški peizažai“ pristatytos Vilniaus ir kitų Lietuvos vietovių panoraminės fotografijos. Jos sustiprina jausmą, kad esmė gali glūdėti ir ten, kur, atrodo, nėra nieko dramatiška. Viskas lyg ir apčiuopiama, konkretu, o kartais net pernelyg realu. Vanduo jo fotografijose kupinas slėpinių. Upeliai virsta duburiais, mažais ežerėliais, arba, pasak poeto Justino Marcinkevičiaus, „ašara Dievo aky“. Mažame Lietuvos plotelyje simboliškai telpa visa planeta.

Nuo paukščių iki pinhole

Lietuviai nuo seno myli, globoja ir gerbia paukščius. Šalyje užregistruotos 362 paukščių rūšių, iš kurių 75 rūšys įrašytos į Lietuvos saugomų ir globojamų gyvūnų Raudonąją knygą. Aplinkosaugininkų atsakingas požiūris leido išsaugoti vieną didžiausių Europoje paukščių migracijos takų. Ventės rage įsikūrusi ornitologinė stotis – viena seniausių Europoje. Kaip tik čia fiksuojama paukščių gausa ir įvairovė, jų migracijos keliai, kurie siekia ir Pietų Korėją. Joje vykusios šiemetinės pasaulinės parodos lankytojai galėjo daug įdomaus sužinoti apie sparnuočius iš Eugenijaus Kavaliausko ir Kęstučio Čepėno kolekcijos "Lietuvos paukščiai". Šių fotomenininkų kūriniai – tai galimybė pamatyti sustabdytą ir įamžintą išskirtinį nematomo mums paukščių gyvenimo fragmentą. Pavyzdžiui, Eugenijaus Kavaliausko profesinių ir meninių pastangų dėka į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas jūrinis erelis (Haliacetus albicilla).  Fotomenininkas Kęstutis Čepėnas yra ilgametis Lietuvos ornitologų draugijos pirmininkas, aktyviai dalyvauja spaudoje.

Jauniausias tarp lietuviškų ekspozicijų, surengtų „EXPO 2012“ forume, autorių buvo  Gytis Skudžinskas (37 m.). Jis dirba fotografijos, instaliacijos, garso meno ir grafinio dizaino srityse. Gyčio Skudžinsko ciklo "TYLA" (2008 – 2011 m., pinhole fotografija) darbai, anot pristatomojo teksto, „savotiškai naikina regėjimo kaip greito pažinimo patirtį. Gamtoje, viešose ir privačiose erdvėse užfiksuoti atvaizdai suvokėjui netransliuoja aiškių tos erdvės parametrų, bet, priešingai, jungiasi į tęstinę vizualinę konstrukciją, kurios pagrindinis tikslas – ne esamos situacijos reprodukavimas, bet ribos tarp regimo ir suvokiamo, pažįstamo ir svetimo, natūralaus ir socialaus akcentavimas.“

Kas domino berniukus?

Dalyvaudamas pristatant Algimanto Aleksandravičiaus kūrybą, Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Jonas Staselis „EXPO 2012“ lankytojams pasakojo apie meninės fotografijos būklę Lietuvoje, prisiminė, kada ir kokiomis aplinkybėmis Lietuvos fotomenininkai susibūrė į organizaciją. Pristatymų metu dideliame ekrane žiūrovai galėjo išvysti mūsų šalies fotografų Lietuvoje bei užsienyje sukurtas nuotraukas.

Lietuvos paviljono generalinis komisaras, Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo ir švietimo skyriaus vedėjas Romas Jankauskas teigė, kad meninė fotografija Lietuvoje turi gana senas ištakas – nuotraukos su Lietuvos vaizdais jau buvo eksponuotos tarpukariu vykusiose pasaulinėse EXPO parodose Paryžiuje ir Niujorke, kur dalyvavo ir Lietuva. Komisaras juokavo, kad sovietų okupacijos metais krepšinis ir fotografija buvo du dalykai, bene labiausiai dominę berniukus. „Kas nežaidė krepšinio, darė fotografijas. Kai kurie iš jų tapo žinomais fotografais“, - sakė R. Jankauskas, kuris ir pats išaugo iš tokių Kauno berniukų, o ir šiandien nepaleidžia fotoaparato.

„EXPO 2012” – dešimtoji pasaulinė paroda, kurioje dalyvavo Lietuva. Jos skyriaus vadovas Romas Jankauskas pirmą kartą „EXPO“ parodose išrinktas į vieną svarbiausių parodos organų – komisarų kolegiją.

Apsilankyti Lietuvos paviljone skatino ir Pietų Korėjos žiniasklaida, labai susidomėjusi mūsų šalies ekspozicija, kurią Korėjos nacionalinė televizija pavadino vienu iš dešimties „EXPO 2012“ stebuklų. 

Vien tik praėjusiais metais Medžiugorjės kaimelį aplankė apie 2 mln. piligrimų iš viso pasaulio. Tikiu, - ten lankėsi nemažai maldininkų ir iš Lietuvos. Kas į šią vietą traukia krikščionis iš Japonijos, Pietų Korėjos ir agnostikus iš Rusijos, nusidėjėlius ir šventuosius iš Amerikos bei Europos? Ko jie tikisi iš šios vietos? Kodėl devyniolika Lietuvos pranciškonų atvyko maldų savaitei į šį Hercogovinos kroatų kaimą?

 Žodžio Medžiugorjė kilmė yra slaviška. Tai regionas tarp dviejų kalnų. Medžiugorjė ir aplink ją esantys keturi kaimai: Bijakoviči, Vionica, Miletina ir Šurmanci, sudaro Romos katalikų parapiją Hercogovinoje, 25 km atstumu nuo Mostaro. Gyventojų čia yra apie 5 tūkst. Sielovados darbas patikėtas Hercogovinos pranciškonų Marijos Dangun Ėmimo provincijos broliams. Šiame regione gyvena kroatai, kurie priėmė krikščionybę prieš 13 amžių. Istoriniuose šaltiniuose Medžiugorjė pirmą kartą minimas 1599 m. Parapija buvo įkurta 1892 m. ir pašvęsta apaštalui Jokūbui, piligrimų globėjui. Iki 1981 m. birželio 24 d. Medžiugorjės žmonės niekuo nesiskyrė nuo aplinkinių kaimų gyventojų. Jie augino daržoves, vynuoges, tabaką, gamino vyną ir tai, kas būtina gyvenimui. Dėl sunkaus darbo ir blogų socialinių sąlygų daug žmonių išvyko ieškoti laimės svetur. Juos traukė Jungtinės Valstijos, Vakarų Europos miestai ar tiesiog grįžo į Kroatiją, savo istorinę Tėvynę.

Motinos Marijos apsireiškimai

• Nuo 1981 m., kai prasidėjo apsireiškimai, parapijos gyvenimas pasikeitė: Dievo Motina pasirinko regėtojus, visą Medžiugorjės parapiją ir piligrimus būti jos liudininkais, bendradarbiais. 1984 m. kovo 1 d. Ji taip pasakė: "Ypatingu būdu pasirinkau šią parapiją ir mano troškimas - ją rūpintis". 

1981 birželio 24 d. apie 18 val.  šeši parapijos jaunuoliai: Ivanka Ivankovič (g. 1966), Mirjana Dragičevič (g. 1965), Vicka Ivankovič (g.1964), Ivan Dragičevič (g. 1965), Ivan Ivankovič (g. 1965) ir Milka Pavlovič (g. 1965) ant Crnica kalvos, keletą šimtų metrų aukščiau vietos vadinamos Podbrdo, pamatė baltą figurą, kuri rodė jiems ženklą prieiti arčiau. Bet pastarieji, nustebę ir kiek išsigandę, to nedarė. Įdomu, kad prieš tai, šie paaugliai nieko negirdėjo apie apsireiškimus Gvadelupėje, Šiluvoje, Lurde, Fatimoje.

 Kitą dieną, birželio 25, tą pačią valandą, keturi iš vakar buvusių: Ivanka Ivankovič, Mirjana Dragičevič, Vicka Ivankovič ir Ivan Dragičevič jautė didžiulę trauką vėl aplankyti tą pačią vietą, kurioje jie atpažino Gospą, Mariją - Dievo gimdytoją. Prie jų prisijungė Marija Pavlovič (g. 1965) ir Jakov Čolo (g.1971). Taip susiformavo Medžiugorje regėtojų grupė.

 Žinia apie regėjimą sklido iš lūpų į lūpas virtualiu greičiu. Kaimo gyventojai pajuto, kad paaugliams atsitiko kažkas neįprasto. Jie patarė Vickai pasiimti švęsto vandens ir pašventintos druskos, ir apsireiškimo metu, šlakstant, tarti šiuos žodžius: "Jeigu ateini nuo Dievo, pasilik su mumis, o jeigu ne - pasitrauk nuo mūsų!" Jie meldėsi drauge ir kalbėjosi su Madona, ir nuo to meto prasidėjo kasdieniai regėjimai, kurie vyko paaugliams esant kartu ar atskirai. Milka Pavlovič ir Ivan Ivankovič daugiau regėjimų niekad neturėjo.

 Trečią apsireiškimų dieną, birželio 26, Dievo Motina pakvietė jaunuolius Taikai. "Taika, taika ir tik taika! Teviešpatauja taika tarp Dievo ir žmonių, ir tarp žmonių!"

 Įvykę apsireiškimai ir Dievo Motinos kreipimasis sutelkė parapijiečius ir aplinkinių kaimų gyventojus bendrai maldai. Žaibiškai ši žinia apskriejo pasaulį ir netrukus į Medžiugorės tikinčiųjų maldos srovę įsiliejo atvykstantys iš kitų kraštų.

 Nuo pat apsireiškimų pradžios prasidėjo regėtojų, jų gimdytojų, šeimos narių, parapijiečių, kunigų ir atvykstančių piligrimų persekiojimas. Regėtojus ne vieną kartą apklausė policijos ir KGB  pareigūnai, žinoma, nuošaly neliko psichiatrai, kurie, ačiū Dievui, kiekvieną kartą sąžinės vedini patvirtindavo jaunuolių, reginčių dangišką viešnią, gerą sveikatos būklę. Ir taip tęsėsi keletą metų.

 Tėvas Jozo Zovko, klebonas, po pirmųjų apsireiškimų, buvo areštuotas penkiasdešimčiai dienų. Komunistų tribunolas jį nuteisė trim su puse metų kalėti, nors buvo visiškai nekaltas.  Po dviejų iškalėtų metų buvo paleistas į laisvę.

 Dėka Marijos Taikos Karalienės apsireiškimų, Medžiugorjė, kuri dar visai neseniai buvo kaimiška parapija, tapo piligrimų, atvykstančių iš viso pasaulio, susitikimų vieta. 1981 - 2000 m. Gospos apsireiškimo vietą aplankė apie 20 mln. maldininkų. Medžiugorjė tapo vienas iš didžiausių ir žymiausių maldos centru pasaulyje; lygiuojasi į Lurdo, Fatimos ir Gvadelupės šventoves. Čia maldininkai naujai įvertina tikėjimo Dievu vertybę, susigrąžina širdies ramybę, patiria gyvenimo pilnatvės džiaugsmą. 2011m. šią ypatingą vietą aplankė apie 3 mln. piligrimų.

 Regėtojų teigimu, Taikos Karalienė komunikuoja žinią parapijai ir pasauliui. Tai žinia apie taiką, tikėjimą ir atsivertimą. Parapijiečiai ir maldininkai yra pašaukti tapti pirmaisiais apsireiškimų ir žinios perteikėjais, idant drauge su regėtojais pagelbėtų Taikos Karalienei įvykdyti jos planą. Gospai rūpi žmonijos atsivertimas ir susitaikymas su Dievu. 

Taikos Karalienės kasdieniai apsireiškimai, tai - taikos, maldos ir meilės mokykla. Malda, tai lyg klausimai, per kurią mes gauname atsakymus į mums rūpimas temas. Ji skatina kasdien kalbėti tris Švč. M. Marijos rožinio dalis, pasninkauti "duona ir vandeniu" trečiadieniais bei penktadienias, tačiau svarbiausia - tikėti Dievu. "Malda ir pasninku galite sustabdyti karus!"

 Dauguma atvykusiųjų Medžiugorėje praleidžia savo atostogų laiką. Kodėl? Čia išsipildo visuotinės Bažnyčios mažutėlių maldos už atsivertimus. Čia nėra sterilių maldų ir atgailų. Maldininkai įveikia tūkstančius kilometrų ne dėl susitikimo su regėtojais. Čia, kur apsireiškia Dievo Gimdytoja, jie susitinka su Dievu.

 Čia - jie ištaria savo taip Gospai: "Nuo šiandien, o Dievo Gimdytoja, trokštu gyventi su tavimi, nuo šiandien stengsiuosi, kad mano gyvenime pirmoje vietoje būtų tavo Sūnus". Čia - jie išgyvena egzistencinę pilnatvę. Čia - jie patiria neišmatuojamą Dievo meilę. Čia - Dangiškoji Mokytoja moko tobulumo: "Trokštu, kad būtumėte šventi, kad jūsų šeimos būtų šventos!"

 Pats buvimas Medžiugorjės šventovėje yra palaima, tačiau savaitė gyvenimo šiame mūsų planetos lopinėlyje - neįkainojamo šventumo patirtis, tiesiog šventumo dozė. Širdies malda, atgaila, atsivertimas, eucharistijos šventimas, pagalba silpniesiems, pasninkas ir taika - pagrindinės dangiškos Mokytojos pamokų žmonijai temos. Ar mes nesijaučiame pabėgę iš pamokų? Jeigu taip, tai dabar pabandykite įsivaizduoti pasaulį be tikėjimo, vilties ir meilės.

 Medžiugorjė, 2012 11 10

Bernardinai.lt

Po Konstitucinio Teismo išvados politologai sako, kad formuojant koaliciją ir Vyriausybę yra galimybės krizę, kilusią tarp būsimos koalicijos ir Prezidentės, sureguliuoti. Tačiau tolimesni jų santykiai, atrodo, gali būti komplikuoti ir įtempti, pranešama LRT televizijos laidoje „Savaitė“.

Po Seimo rinkimų Lietuvoje išlieka visi politinės krizės požymiai – būsimai valdančiajai koalicijai nepavyksta susitarti su Prezidente dėl Darbo partijos dalyvavimo valstybės valdyme. Pradėjusi nuo pareiškimų, kad nepalaikys nei tokios Vyriausybės, nei koalicijos, šią savaitę Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl Seimo rinkimų teisėtumo. Konstitucinio Teismo išvada aiški ir neginčijama – naujasis Seimas išrinktas teisėtai, tačiau neteisingai išreitinguoti penki Darbo partijos kandidatai, o trys iš jų dėl padarytų šiurkščių pažeidimų į parlamentą pateko neteisėtai.

Konstitucinio Teismo sprendimas atvėrė kelius tolesniam valdančiosios koalicijos sudarymo ir derinimo procesui. Tiesa, socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius pakartojo, kad laikysis rinkėjų valios ir Darbo partija lieka koalicijoje. Prezidentė savo žodžio po Konstitucinio Teismo sprendimo dar nepasakė, bet tą ji padarė išvakarėse – pakartojo, kad Darbo partijos negali būti koalicijoje. Ar po Konstitucinio Teismo sprendimo Prezidentei sumažėjo galvos skausmo? Vargu bau, todėl reikia laukti jos siūlymo dėl koalicijos artimiausiu metu.

„Sprendimas turėtų padėti  politinę krizę, kuri kilo po Seimo rinkimų, sureguliuoti. Dabar, be abejo, kamuolys yra Prezidentės pusėje. Nuo jos sprendimų priklausys, ar toliau mes krizę gilinsime, ar vis tik rasime išeitį“, – sakė politologas Algis Krupavičius.

„Prezidentė negavo to, ko norėjo, bet tai nereiškia, kad ji atsitrauks. Žiūrint jos politinį vadovavimo stilių, kuris yra gana kietas ir gana dažnai konfrontuojantis, tai ne paslaptis, kad ji nenorės lengvai pasitraukti. Iš kitos pusės, mes toliau matysime tos politinės įtampos daugiau“, – spėjo politologas Mindaugas Jurkynas.

Kol kas Prezidentė išvados nekomentuoja, bet panašu, kad šalies vadovė savo pozicijų nelinkusi užleisti.

„Pokalbis vyko draugiškoje aplinkoje“, –  taip santūriai Algirdas Butkevičius apibūdino savaitės pradžioje vykusį savo susitikimą su Prezidente. Matyt, politikas tikėjosi, kad su Dalia Grybauskaite jam pavyks aptarti suburtos koalicijos ateitį.

Bet Prezidentė į koalicines kalbas, panašu, nesileido, tačiau pranešė, kad kreipsis į KT dėl rinkimų teisėtumo. Ir net nelaukdama jo išvados koalicijos partneriams pasiuntė dar vieną aiškią žinią – valdančioji koalicija tik be Darbo partijos.

„Aš kalbu apie skaidrumą, atsakomybę ir ypač politinę sąžinę ir pakartoju, kad partija, kuri pati, ne tik atskiri asmenys, yra teisiamųjų suole, neturėtų dalyvauti vyriausybės formavime. Šitą aš pasakiau iškart po rinkimų“, – išdėstė Prezidentė D. Grybauskaitė.

Savo pozicijos nelinkęs keisti ir rinkimus laimėjusių socialdemokratų pirmininkas Algirdas Butkevičius, ir prieš Konstitucinio Teismo sprendimą ir po jo pakartojęs, kad be Darbo partijos koalicija neįmanoma.

„Mūsų nuomonė irgi nepasikeitė, mes gerbiame rinkėjų nuomonę, esame pasirašę koalicinę sutartį ir jos nesiruošiame keisti“, – tvirtino Socialdemokratų partijos pirmininkas.

Politologai ir teisininkai vieningai sutaria – Prezidentė turi teisę pasakyti, jog nenori koalicijoje matyti teismų slenksčius minančios Darbo partijos ir jos lyderių, tačiau nepaisant to, rinkėjų valią ji privalo gerbti. 

„Manau, kad Prezidentė klydo. Manau, kad Prezidentė ganėtinai neatsargiai elgiasi. Visi žinojo kokia tai partija, žinojo prieš pirmąjį turą, žinojo, kai balsavo per antrąjį turą“, – aiškino politologas Kęstutis Girnius.  

Įdomu tai, kad 2009-aisiais, kai Lietuvoje visu smarkumu buvo įsisukęs sunkmetis ir valdantiesiems labai reikėjo balsų paramos sprendimams Seime priimti, Darbo partiją pradėti konsultacijas dėl galimo bendro darbo kvietė Valdančioji Permainų koalicija.

Jos vadovas Andrius Kubilius tuomet sakė, kad Darbo partija galėtų ne tik suteikti paramą Vyriausybei, bet ir prisijungti prie valdančiųjų. Pastariesiems tada neužkliuvo, jog Darbo partija jau buvo įtariama juodosios buhalterijos byloje. Šios kalbos vyko 2009-ųjų spalį, kai Prezidento kėdėje jau sėdėjo Dalia Grybauskaitė.

„Koalicijų judėjimas tarpusavyje ir susitarimai galimi, ir penkerių ar ketverių metų laikotarpyje, ko gera, yra neišvengiami. Platesnė koalicija, arba platesnis partijų susitarimas sunkmečio laikotarpiu yra sveikintinas“, – taip kalbėjo Prezidentė 2009 metų spalio 20 dieną, paklausta, kaip vertina faktą, kad Darbo partija yra kviečiama jungtis prie valdančiosios koalicijos.

Prieš porą dienų ji sakė, nieko panašaus neprisimenanti, nors 2009-iais surengtoje spaudos konferencijoje šis klausimas Prezidentei buvo užduotas.

„Į šią poziciją kaip Prezidentė atėjau 2009-ųjų liepą. Niekas su manimi apie jokią koaliciją su Darbo partija nėra šnekėjęs“, – tvirtino D. Grybauskaitė, paklausta , kodėl tylėjo 2009 metais, kai konservatoriai kvietė Darbo partiją.

Ekspertai sako, kad po Konstitucinio Teismo išvados Prezidentė dabar turėtų išsakyti naują nuomonę apie valdančiąją koaliciją ir sukonkretinti savo poziciją, atsižvelgiant į tai, kad šalies vadovė jau nemažai pasiekė.

Pirma, Darbo partijos lyderiai Viktoras Uspaskichas ir Vytautas Gapšys neturės jokių įtakingų pareigų. Antra, kreipdamasi į Konstitucinį Teismą ir sakydama, kad nenori matyti Darbo partijos Vyriausybėje, Prezidentė apsidraudė nuo priekaištų ateityje, jei su Darbo partija valdantiesiems kils problemų.

Bet yra matančių ir kitų scenarijų. Prezidentei ir toliau bandant išbraukti Darbo partiją iš koalicijos, gali sumenkti jos pačios populiarumas. Esą žmonės susimastys, ką reiškia jų balsai, jei vienas žmogus gali nuspręsti, kad jų pasirinkimas netinkamas. Be to, Prezidentei nesitraukiant iš savų pozicijų, šalyje gali kilti politinė krizė.

„Jeigu Prezidentė niekaip nesutinka tvirtinti Vyriausybės su Darbo partija, o Seimo rinkimus laimėjusios partijos niekaip nesusitaria dėl kitokio formato koalicijos kaip tik su Darbo partija, gali atsitikti taip, kad vienintelė išeitis būtų priešlaikiniai Seimo rinkimai“, – svarstė Konstitucinės teisės ekspertas Petras Ragauskas.

„Jei itin mėgini susitaikyti su Prezidente, tai atrodo, kad tu praneši Prezidentei, jog esi pažeidžiamas ir neatlaikai. Tad jei nenori atsirasti pastumdėlio vietoje, tai gali būti toks nutarimas, kad mes gerą pusmetį ar metus labai kietai laikysimės, kol pati Prezidentė neparodys, jog nori normalesnių santykių“, – spėjo politologas Kęstutis Girnius.

Politologai sako, kad ankščiau ar vėliau kažkuri pusė turės nusileisti. Kieno bus viršus dėl Darbo partijos, – galbūt būsimo premjero Algirdo Butkevičiaus, o gal Prezidentės Dalios Grybauskaitės, –  kartu tai bus ir politinės įtakos pergalė.

Jevgenijus Bardauskas, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Savaitė“

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as EPA nuotrauka

1918-ųjų 11 mėnesio 11-ą dieną 11 valandą nutilo ginklai, baigėsi ketverius metus trukęs košmaras, nusinešęs 21 milijoną gyvybių. Žuvusieji visuose karuose pagerbti Londone, Paryžiuje, kitose sostinėse.

Lygiai vienuoliktą, kai prieš devyniasdešimt ketverius metus brutalių mūšių laukuose nutilo pabūklai, įsigaliojo paliaubos, Londone didysis Benas paskelbė dvi tylos minutes. Viena minutė skirta žuvusiems, kita – jų paliktiems artimiesiems – vaikams, sutuoktiniams, tėvams pagerbti.

Joms pasibaigus – trimito melodija „paskutinis postas“. Raudona aguona atlapuose simbolizuoja pralietą kraują. Britanijoje lapkričio vienuoliktoji vadinama Atminimo diena, pagerbiami žuvusieji ir per pirmąjį pasaulinį, ir per visus karus. Britanija neteko savo karių per 70-mt karų bei taikos palaikymo misijų.

Prancūzijoje lapkričio 11-oji vadinama Paliaubų diena. Sutartis, kad Vokietija ir su ja kovojusios sąjungininkės sudės ginklus, buvo pasirašyta Kompjeno miške. Į tradicinę iškilmių vietą – prie Triumfo arkos – atvyko prezidentas Francois Hollande`as, vyriausybės nariai.

Paliaubų diena paminėta ir Belgijoje, kur vyko kruviniausi ir įnirtingiausi Pirmojo pasaulinio karo mūšiai.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba

Lietuvos ambasada Minske buvo apmėtyta Molotovo kokteiliais. Lietuvos užsienio politikos formuotojai paskubėjo pareikšti, kad tai teroristinis aktas. Vis dėlto, šioje situacijoje ekspertai linkę įžvelgti savanaudiškus Rusijos kėslus.

Tačiau šio įvykio fone Baltarusija pranešė, jog per Klaipėdą nebus gabenami jos kroviniai. Turėdama nemažų užmojų izoliuotoje nuo Europos ir ekonominius sunkumus išgyvenančioje Baltarusijoje, Rusija suinteresuota prastinti ir šiaip ne itin šiltus mūsų santykius su Baltarusija, todėl sėkmingai išnaudoja įvairias įtampą skatinančias akcijas, kartu iš to gauna ir ekonominės naudos.

Po pirmojo pliušinių meškučių skandalo Baltarusijos prezidentas pagrasino Lietuvai, kad krovinius iš Klaipėdos  perkels į kitus uostus? Tada, matyt, Baltarusija ir nusileido Rusijos spaudimui, o dabar, po incidento mūsų ambasadoje, grasinimai realizuoti – Aleksandras Lukašenka susitarė su Vladimiru Putinu, kad kroviniai iš Baltijos šalių bus perkelti į Sankt Peterburgo uostus.  Todėl vargu ar teroristų Minske reikėtų ieškoti, juolab, kad jie paprastai prisiima atsakomybę už savo įvykdytus aktus. Daug įtikinamiau, regis, būtų prisiminti žinomą tiesą – kur du pešasi, trečias laimi.

Lapkričio 7-ji, didžiausia komunistų šventė Baltarusijoje paminėta skirtingai: vieni dėjo gėles prie Lenino paminklo, kiti jį apipylė valerijonu, o tai šioje šalyje vadinama anarchiniu išpuoliu. Valstybinės televizijos žinios rodė reportažus apie sprogimus prie vakarinės sienos  su Lenkija ir Lietuva. šiame pranešimų bloke ir žinia apie išpuolį prieš Lietuvos ambasadą Minske. Jos teritorija naktį apmėtyta Molotovo kokteliais. Kas galėtų būti šio išpuolio užsakovas? Užsienio politikai vadovaujanti Prezidentė ginasi klausimų.  

„Brangieji, spekuliuokite patys, čia jūsų darbas ne mano“, – nukirto Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tačiau tas „spekuliacijas“ paleido ne žurnalistai. Apie neva įvykdytą teroro aktą prieš Lietuvos atstovybę teigė paskutines dienas skaičiuojantys valdantieji.

„Į ambasados teritoriją įskrieja du buteliai su Molotovo kokteilio užtaisu. Kas tai yra, jeigu ne teroristinis aktas?“, – svarstė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

„Apie įvykį visus signalus perdavėme ES vadovybei ir NATO partneriams, nes tai teroristinis išpuolis prieš mūsų šalies teritoriją“, – aiškino Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris.

Tačiau teroristai visuomet prisiima atsakomybę ir pateikia reikalavimus. Baltarusijos teisėsauga pradėjo tyrimą dėl piktybinio chuliganizmo. Esą greičiausiai tai – anarchistų darbas. Anot kai kurių politologų, diktatoriškose valstybėse radikalus jaunimas priešinasi savomis priemonėmis, tačiau jais neretai ir manipuliuojama.   

„Jūs pasvarstykite, kokią turime situaciją Rusijoje, kur vyksta Rusijos maršas. Ten mes matome tikrai fašistuojančius žmones, rodančius atitinkamus gestus. Tai parodo, kad ta nelaisva atmosfera sukelia labai radikalius judėjimus prieš režimą. Mes turime lygiai tą pačią situaciją Baltarusijoje, kai tas vadinamasis anarchistinis jaunimas, ta radikali ideologinė kryptis sukyla prieš režimą. Galime svarstyti, ar tai yra laisvas oponavimas, panaudojant Molotovo kokteilius, ar jis yra kažkiek kontroliuojamas iš Rytų, iš Rusijos“, – svarstė politologas Nerijus Maliukevičius.

Kiti mūsų kalbinti ekspertai sako neabejojantys, kad Kremlius siekia sukiršinti Baltarusiją su Europos Sąjunga (ES), o kartu ir su Lietuva. Maskva spaudžia perkelti savo tranzitinius krovinius į Rusijos uostus iš Baltijos šalių, nors čia sąlygos palankesnės. Baltarusijos pareigūnai yra sakę, kad tik dėl prarasto krovinių tranzito Lietuva netektų apie 2 mlrd. litų.  Tie pinigai, žinoma, nukeliautų į Rusiją. Tad visada kur du pešasi, laimi trečias. 

Rugpjūtį dėl vadinamojo „pliušinių meškiukų“ skandalo dar labiau pašlijo Baltarusijos santykiai su ES, A. Lukašenka grasino Lietuvai, kad maža nepasirodys, tačiau aistros aprimo. Lietuvos teisėsauga tyrimo dar nebaigė.

Šiomis dienomis vėl pranešta apie rengiamą antrąjį „pliušinių meškiukų“ desantą. Ši žinia dirgina Baltarusijos diktatoriaus nervus. Įtampą didina sprogimai Baltarusijos pasienyje, prieš Lietuvos ambasadą surengtas išpuolis, kurį įsismarkavę Lietuvos politikai pavadino teroristiniu aktu. Tačiau kas gali paneigti, kad tai tebuvo fonas, turėjęs padėti Aleksandrui Grigorjevičiui greičiau apsispręsti dėl tranzito krypties.

Šį penktadienį Leningrado srities gubernatoriui A. Lukašenka pareiškė, kad su Rusijos prezidentu V. Putinu iš esmės jau sutarta: kroviniai iš Baltijos valstybių bus nukreipti į Ust Lugos uostus prie Sankt Peterburgo, telieka greičiau susitarti dėl palankių geležinkelio tarifų.

„Net suteikę baltarusiams tam tikrų nuolaidų, jūs gerokai išlošite, nes Baltijos valstybių uostuose perkrauname ne vieną dešimtį milijonų tonų krovinių“, – kalbėjo Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Perėmusi tranzitą Rusija turės didesnes galimybes kontroliuoti Baltarusijos krovinius. Maskva kaltina Minską dėl naftos kontrabandos, kuri esą keliauja per Baltijos šalis, daugiausiai per Latviją ir Lietuvą.

Lukašenka išsireikalavo pigesnių dujų ir naftos, tačiau tik vidaus poreikiams. Už eksportuojamus naftos produktus surinktą muitą privalo grąžinti Rusijai.

Šią savaitę Rusijos Federalinė muitų tarnyba pateikė įrodymų, kad Baltarusija vykdo plataus masto naftos produktų kontrabandą: į naftą maišo chemines medžiagas ir parduoda užsienyje kaip skiediklius ir tirpiklius, kuriems taikomas gerokai mažesnis muitas. Maskva teigia dėl tokios „skiediklių“ kontrabandos per metus patirianti 1,5 mlrd. dolerių nuostolį.

Ant menčių paguldytas A. Lukašenka kaltę verčia Baltarusijos KGB vadovui Vadimui Zaicevui – jį atleido, o kitą dieną nuvykęs į Leningrado sritį nuolankiai pranešė sutinkąs nutraukti krovinių gabenimą per Baltijos šalis. Jei taip įvyks, Vladimiras Putinas vienu šūviu nušaus kelis zuikius: Rusijos uostai gaus papildomų milijardų, o Lukašenkos globojami oligarchai turės mažiau galimybių krautis turtus ir finansuoti A. Lukašenką, su Baltijos valstybėmis sukiršinta Baltarusija dar labiau bus įstumta į Rusijos glėbį.

Joana Lapėnienė, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Savaitė“

Varšuvos centre per Lenkijos nepriklausomybės dienos minėjimus dešiniosios pakraipos nacionalistai vėl sukėlė riaušes per vienas iš kelių eitynių sostinės gatvėse ir susirėmė su policijos pajėgomis.

EPA nuotrauka

Nepaisydami demonstracijos organizatorių raginimų laikytis rimties, kaukes dėvėję riaušininkai, kurie sudarė nedidelę dalį 10 tūkst. žmonių minios, ėmė mėtyti akmenis bei metalinius daiktus ir leisti signalines raketas į riaušių malšinimo policijos pareigūnus.

Policininkai atsakė leisdami ašarines dujas ir šaudydami guminėmis kulkomis.

"Mes suėmėme per 130 asmenų, įskaitant tuos, kurie užpuldinėjo mūsų pareigūnus", - sakė Varšuvos policijos atstovas spaudai Mariuszas Mrozekas (Mariušas Mrozekas).

Jis pridūrė, kad buvo suimti mažiausiai trys policininkai, tarp jų viena pareigūnė, kuriai į galvą pataikė paleistas butelis.

Varšuvos miesto valdžia pranešė, kad gelbėjimo tarnybos suteikė greitąją pagalbą 13 žmonių, o dar penki žmonės buvo nuvežti į ligonines.

EPA nuotrauka

Šventiniai 94-ųjų nepriklausomybės metinių minėjimo renginiai vyko visoje Lenkijoje.

Oficialiam minėjimui prie Nežinomojo kareivio kapo Varšuvos centre vadovavo prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis). Vėliau šalies vadovas prisijungė prie parado, kuriame dalyvavo kelis tūkstančiai žmonių. Šis renginys vyko taikiai.

Lapkričio 11-oji buvo pradėta Lenkijoje oficialiai švęsti tik po to, kai 1989 metais žlugo komunistinis režimas, bet buvo lenkų, kurie minėjo šią šventę ir anksčiau, taip reikšdami opoziciją tuometinei valdžiai.

Praėjusiais metais dešiniųjų nacionalistų aktyvistai irgi buvo sukėlę riaušes, per kurias kelios dešimtys žmonių buvo sužeista, o apie dar 200 areštuota.

EPA nuotraukos