news - news archive 2012:10-21

Jėzaus mokinių pokalbis šįkart paliečia galios temą. Išties valdžios apraiškų visais laikais toli ieškoti nereikia. Tačiau „ne taip bus su jumis“ – pabrėžia Mokytojas, pirmas parodydamas, kokie santykiai turėtų sieti Jo sekėjus ir iš kur kyla Jo autoritetas.

Retas iš mūsų galvojame apie save, jog esame galingi, tačiau mūsų norai neretai virsta subtiliais reikalavimais aplinkiniams, o dažnai ir pačiam Dievui. Siekiame savo tikslų, pamiršdami, jog gyvenimas išties mums duodamas kaip draugystės dovana, – primena Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijoje tarnaujantis kun. Ernestas Maslianikas.

Šių palaiminimų autorius Vietnamo kardinolas Francesco Xavier Van Thuanas, kuris trylika metų praleido kalėjime. Iš jų devynerius metus visiškai izoliuotas, o savo tremtį baigė Romoje, kaip Popiežiškosios Teisingumo ir Taikos tarybos prezidentas. Šie palaiminimai pirmą kartą Lietuvoje buvo perteikti arkivyskupo nuncijaus Luigi Bonazzi, juos paskelbė žurnalas "Kelionė su Bernardinai.lt". Esame įsitikinę, kad dabar puiki proga juos priminti ir naujai apmąstyti.

Palaimintas politikas, kuris gerai suvokia ir giliai įsisąmonina savo vaidmenį.

Antrasis Vatikano susirinkimas apibūdino politinę veiklą kaip „kilnų ir sunkų meną“ (Gaudium et spes,75). Praėjus pusei šimto metų ir vykstant globalizacijos procesui, šis teiignys pasitvirtina, turint galvoje, kad į visa planetą apimančių ekonomikos mechanizmų bejėgiškumą ir trapumą galima atsiliepti tik politikos jėga, kitaip sakant, pasauline politikos architektūra, kuri būtų tvirta ir paremta visiems priimtinoms vertybėms.

Mūsų dienomis vis daugėja skandalų politikos pasaulyje, ir dėl to prarandamas pasitikėjimas politiniais veikėjais. Norint pakeisti šią situaciją, reikalingas stiprus atsakas, - atsakas, apimantis reformą ir apsivalymą, siekiant reabilituoti politiko įvaizdį.

Palaimintas politikas, kuris dirba dėl bendros gerovės, o ne dėl savo naudos.

Kad gyventų šiuo palaiminimu, politikas tesikreipia į savo sąžinę ir tepaklausia savęs: „Ar aš dirbu dėl tautos, ar dėl savęs? Ar dirbu dėl tėvynės, dėl kultūros? Dirbu, kad išaukštinčiau dorovę? Ar dirbu, kad būtų daugiau humaniškumo?

Žmogui, dalyvaujančiam politikoje, reikia nuolatinio atitikimo tarp jo tikėjimo ir gyvenimo; tvirto atitikimo tarp jo žodžių ir veiksmų; nuoseklumo, kuris gerbtų rinkiminius pažadus ir juos tesėtų.

Tai todėl, kad susiskaldymas yra savęs naikinimas. Prancūzijoje sakoma, kad šios šalies katalikai niekada kartu nestovi, išskyrus tą akimirką, kai Bažnyčioje skaitoma Evangelija. Šį posakį galima pritaikyti ir daugybės kitų šalių katalikams.

Tokie pokyčiai įvyksta, kovojant su intelektualiniu iškrypimu; nevadinant gėriu to, kas yra blogis; neištremiant religijos į private gyvenimą, nusistatant prioritetus, remiantis savo tikėjimu, turint magna charta – Evangeliją.

Kuris moka išklausyti žmones, kuriems atsotvauja, tiek prieš, tiek po rinkimų; kuris moka klausyti savo sąžinės; kuris moka klausytis Dievo maldoje. Iš viso to jo veikla įgis tvirtus įsitikinimus, pasitikėjimą ir veiksmingumą.

Kuris visų pirma nebijo tiesos. Tik tiesa išgelbsti – šiuos žodžius nuolat kartoja Benediktas XVI, o Jonas Paulius II sakydavo, kad Tiesai nereikia rinkėjų balsų. Ko turi bijoti politikos, tai greičiau saves paties. Dvidešimtasis JAV prezidentas Jamesas Garfieldas dažnai kartodavo: Garfieldas bijo tik Garfieldo, nes jį pažįsta.

Tenebijo politikas žiniasklaidos, Paskutiniame teisme jis turės atsiskaityti Dievui, o ne žiniasklaidai.

Politiko palaiminimai yra ne kas kita, kaip Bažnyčios socialinis mokymas praktikoje.

Prie Jėzaus prieina Zebediejaus sūnus Jokūbas ir Jonas ir kreipiasi: „Mokytojau, mes norime, kad padarytum, ko prašysime“.

Jie tarė: „Duok mums sėdėti vienam tavo šlovės dešinėje, kitam – kairėje!“

Jėzus atsakė: „Patys nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu, ir būti pakrikštyti krikštu, kuriuo aš būsiu krikštijamas?“

Bet Jėzus jiems pasakė: „Beje, taurę, kurią aš gersiu, jūs gersite, ir krikštu, kuriuo aš būsiu pakrikštytas, jūs taipgi būsite pakrikštyti. Tačiau ne mano reikalas duoti vietą savo dešinėje ar kairėje – tai bus tiems, kuriems paskirta“.

„Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi tautų valdovais, engia jas, ir jų didžiūnai rodo jiems savo galią. Ne taip bus su jumis! Kas iš jūsų įsigeis būti didžiausias, bus jūsų tarnas, ir kas panorės tarp jūsų būti pirmas, bus visų vergas. Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad jam būtų tarnaujama, bet kad pats tarnautų ir savo gyvybės kaina daugybę išpirktų“.

Kaip iš Evangelijos matome, apaštalai Jokūbas ir Jonas dar svajoja apie pasaulinę galybę ir prašo Jėzaus, kad jiems duotų garbingas vietas. Tai aiškiai parodo, kad valdžią jie suprato anaiptol ne kaip tarnystę. Du apaštalai norėjo valdžios sau, o likusieji dešimt jiems to pavydėjo. Tarnaujanti valdžia stengiasi atsiliepti į jai patikėtų žmonių poreikius. Tarnavimo nuostata prasideda širdyje: tai pagarbus dėmesys kitam žmogui, jo vargams ir poreikiams.

Indų poetas ir rašytojas Rabindranath Tagore 1913 metais laimėjo Nobelio literatūros premiją. Po to jis parašė trumpą poemą: „Aš miegodamas sapnavau, kad gyvenimas yra Džiaugsmas; pabudęs suvokiau, kad gyvenimas yra Tarnavimas; pradėjęs dirbti netikėtai atradau, kad Tarnavimas yra Džiaugsmas“.

Jėzus švelniai jiems pareiškia: „Nežinote, ko prašote“. Norėti Kristaus draugystės reiškia sekti Jį ne tik Palmių sekmadienį, bet ir kančios penktadienį. Prigimtis trokšta garbės, malonumų, patogumų, linksmybių. „Duonos ir žaidimų“ - kažkada šaukė senosios Romos gyventojai. Ar ne tokie esame ir mes? Kas iš mūsų noriai klauso žodžių apie kryžių? Jėzus kalbėjo: „Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane - nevertas manęs“. Kokie svetimi šie žodžiai pasauliui. Kiekvienas numirimas sau dėl Dievo karalystės artina mus prie Jėzaus ir suteikia paguodą dėl Jo artumo. Jėzus niekada neprašo iš mūsų daugiau, nei suteikia jėgų. Jėzus nusako savo misiją tardamas: „Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad jam būtų tarnaujama, bet kad pats tarnautų ir savo gyvybės kaina daugybę išpirktų“. To Jis laukia iš apaštalų ir iš kiekvieno iš mūsų. Užtat minint šį Misijų sekmadienį popiežius pal. Jonas Paulius ll ir dabartinis popiežius Benediktas XVl ragina mus visus būti misionieriais, nebūtinai pamokslauti, bet gyventi krikščionišką gyvenimą - būti kaip rožė. Rožė nepamokslauja, bet visi stebisi jos grožiu. Neieškokime garbės ir pripažinimo, bet teišlieka mūsų sąmonėje Jėzaus žodžiai: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūna paskutinis ir visiems tetarnauja“.

Tikrų žinių nėra, kada kankinės mirtimi mirė šv. Uršulė ir jos draugės.

Uršulės (IV a.) ir jos draugių kultas remiasi Kiolne archeologinių kasinėjimų metu šv. Uršulės bažnyčioje rastu IV a. įrašu akmenyje. Jame pasakojama, kad sugriuvusią bažnyčią vietinių mergelių kankinių garbei atstatė Klementijus. Mergelių skaičius ir vardai nežinomi.

IX a. pamoksluose jau teigiama, kad jos buvo nužudytos imperatoriaus Maksimijano laikais ir kad jų buvo labai daug. Esą, jos buvo atverstos Kiolne į krikščionybę garsaus Tebų krikščioniškojo legiono kario Mauricijaus, o kilusios buvo iš Britanijos. IX a. kalendoriai mini, kad Uršulės kankinių grupė buvusi iš penkių, aštuonių ar vienuolikos asmenų. X a. jau minimi 11 000 kankinių. Toks mergelių skaičius atsirado neteisingai perskaičius romėnišką santrumpą XIMV – „undecim milia virginum“ vietoje „undecium martyres virgines“. Netikslumas dar labiau išryškėjo, kai ištyrus Kiolno katedroje saugomus kankinių kaulus buvo atrasta, kad jos nužudytos skirtingais amžiais. Taip gimė legenda, kuri teigia, kad Uršulė buvusi krikščionio Britanijos karaliaus dukra, kuriai buvo liepta ištekėti už pagonio. Ji paprašė 3 metus palaukti ir su 11000 savo bendraminčių ir freilinų išvyko į maldininkišką kelionę Romon. Grįžtant jie visi Kiolne buvo nužudyti hunų, kai Uršulė atsisakė ištekėti už jų vado.

Šios kankinės minimos spalio 21 d. Viduramžiais jų kultas labai paplito Reino krašte, Olandijoje, Šiaurės Prancūzijoje, Venecijoje ir Anglijoje.

Šv. Uršulės, arba uršuliečių, draugiją 1535 m. įkūrė šv. Angelė Meriči. Jos narės gyveno asketiškai, meldėsi ir atgailavo. Vėliau uršuliečių kongregacijos mokė ir auklėjo neturtingas mergaites, todėl šv., Uršulė globoja mokytojas. Dėl to, kad sužadėtinis sutiko laukti trejus metus jos apsisprendimo, jai meldžiamasi, kad santuoka būtų laiminga.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį planuoja tvirtinti prieš savaitę vykusių Seimo pirmojo rinkimų turo rezultatus.

Anot VRK pirmininko Zenono Vaigausko, bus tvirtinami rezultatai dalyje vienmandačių rinkimų apygardų, taip pat "tam tikra dalimi" - rezultatai daugiamandatėje apygardoje. Z.Vaigausko aiškinimu, galutiniai rezultatai daugiamandatėje apygardoje gali būti tvirtinami tik po antrojo rinkimų turo.

Šeštadienį skundus ir galimus rinkimų pažeidimus nagrinėjusi VRK pripažino, jog vienmandatėje Zarasų - Visagino apygardoje Darbo partijos kandidatas Rimvydas Podolskis papirkinėjo rinkėjus ir šiurkščiai pažeidė Seimo rinkimų įstatymą. VRK sekmadienį posėdyje spręs, ar pripažinti negaliojančiais rinkimų rezultatus šioje apygardoje.

VRK taip pat šeštadienį perskaičiavo Biržų - Kupiškio rinkimų apygardai priklausančios Kaštonų apylinkės balsus. Anot Z.Vaigausko, perskaičiavus balsus reikšmingų neatitikimų, galinčių turėti įtakos bendriems rezultatams, nenustatyta, tačiau dėl šios apygardos VRK galutinį sprendimą priims taip pat sekmadienio posėdyje.

Išankstiniais duomenimis, po pirmojo rinkimų turo daugiamandatėje apygardoje daugiausiai balsų - 19,82 proc. - gavusi Darbo partija pretenduoja gauti 17 mandatų.

Antri su 18,37 proc. balsų likę socialdemokratai gauna 15 mandatų, o treti esantys konservatoriai su 15,08 proc. balsų - 13 mandatų.

Po septynis mandatus pasidalijo 8,57 proc. balsų gavęs Liberalų sąjūdis ir 7,99 proc. balsų surinkusi Drąsos kelio partija. Šešis mandatus su 7,31 proc. balsų gauna partija "Tvarka ir teisingumas", penkis mandatus - 5,83 proc. balsų gavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Kitos partijos neperkopė 5 proc. barjero ir daugiamandatėje apygardoje mandatų dalybose nedalyvauja.

Arčiausiai ties 5 proc. riba liko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 3,88 proc. balsų, Liberalų ir centro sąjunga surinko 2,06 proc. balsų, sąjunga TAIP - 1,76 proc. rinkėjų balsų.

Socialistinis liaudies frontas surinko 1,21 proc., Krikščionių partija - 1,2 proc., koalicija "Už Lietuvą Lietuvoje" - 0,94 proc., partija "Jaunoji Lietuva" - 0,63 proc., Demokratinė darbo ir vienybės partija - 0,32 proc., Emigrantų partija - 0,29 proc., Respublikonų partija - 0,27 proc., Lietuvos žmonių partija - 0,25 proc. rinkėjų balsų.

Sekmadienį VRK taip pat turėtų patvirtinti rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse apygardose, kur Seimo nariai išrinkti iš karto. Kėdainiuose "darbietė" Virginija Baltraitienė surinko daugiau kaip pusę - 54,7 proc. - atėjusių rinkėjų balsų, Vilkaviškyje socialdemokratas Algirdas Butkevičius gavo 66,03 proc. balsų ir Vilniaus-Šalčininkų apygardoje Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Leonardas Talmontas - 61,21 proc. balsų.

Iš rinkėjų sąraše įrašytų 2 mln. 584 tūkst. 481 rinkėjų sekmadienį vykusiuose eiliniuose rinkimuose į Seimą dalyvavo 52,9 proc. piliečių.

70 Seimo narių Lietuvoje renkami daugiamandatėje apygardoje, 71 - vienmandatėje.

Spalio 21 dieną, sekmadienį, minima Pasaulinė misijų diena. Jai skirtoje žinioje popiežius Benediktas XVI kelis kartus pabrėžė, kad misijos yra Bažnyčios prigimtyje ir kad jos turi būti visos Dievo tautos – vyskupų, kunigų, vienuolių ir pasauliečių – įsipareigojimas; visos didžiosios Bažnyčios mozaikos dalys turi jaustis įpareigotos Viešpaties mandato skelbti Evangeliją, skelbia Vatikano radijas. Tikėjimo metai, Vyskupų sinodas naujajam evangelizavimui, Vatikano II Susirinkimo pradžios jubiliejus yra geros progos geriau suprasti ir veikti šia linkme.

Asmuo, kuris numalšina savo širdies troškulį per tikėjimą, negali su kitais nesidalinti Dievo buvimo džiaugsmu ir noru, kad ir kiti tai patirtų, rašo Šventasis Tėvas.

Pasak jo, reikia atnaujinti entuziazmą perduoti tikėjimą per naująjį evangelizavimą senos krikščioniškos tradicijos šalyse, kurios praranda atsispyrimą Dieve, kad būtų atrastas džiaugsmas tikėti. Evangelizavimas neturi likti bažnytinės veiklos ar asmeninio krikščionio gyvenimo pakraščiuose, priešingai. Skelbimo šerdis yra ta pati: miręs ir dėl pasaulio išgelbėjimo prisikėlęs Kristus, absoliuti Dievo meilė kiekvienam vyrui ir moteriai, išpildyta per atsiuntimą amžino ir viengimio Sūnaus, Viešpaties Jėzaus, priėmusio ribotumus mūsų žmogiškos prigimties, mylint ir atperkant ją per savo kančią ant kryžiaus nuo nuodėmės ir mirties.

Tikėjimas į Dievą, Kristaus realizuotame meilės plane, užvis labiausiai yra dovana ir slėpinys, kuriuos reikia priimti širdyje ir gyvenime, dėkojant Viešpačiui. Tačiau tikėjimas yra dovana, kuri dovanota tam, kad ja dalintumėmės; yra duotas talentas, kuris turi nešti vaisių; yra šviesa, kuri neturi būti slepiama, tačiau turi apšviesti visus namus. Yra svarbiausia dovana mūsų gyvenime ir negalime jos pasilaikyti tik sau, rašo Benediktas XVI.

Katalikiška italų žinių agentūra SIR kalbino patyrusį misionierių Piero Gheddo. Pasak jo, jo jaunystėje misijų kontekstas buvo labai skirtingas nuo šiuolaikinio. Misionierius buvo steigėjas, vadovas, lyderis. Šiandien jau dažniausiai vyksta ten, kur gyvuoja katalikų Bažnyčia, nors ir nedidelė, ir dirba pagal jos poreikius.

Evangelizavimas ten, kur Evangelija dar niekad neskelbta, skiriasi nuo naujojo evangelizavimo, kuris kreipiamas į istoriškai krikščioniškų šalių žmones, dažniausiai krikštytus, tačiau nutolusius nuo Kristaus. Čia reikia skirtingo pasiruošimo ir skirtingos formacijos, skirtingos kalbos ir turinio. Beje, jei iš vienos pusės misijos nekrikščioniškose teritorijose yra sunkesnės, iš kitos pusės jos labiau guodžiančios ta prasme, kad krikščionimis tapę asmenys yra dėkingesni ir ištikimesni misionieriui, juos supažindinusiam su Kristumi.

Krikščionybė keičia ne tik asmenį, bet ir visuomenę. Šalys, kurios yra krikščioniškos, bent jau tradiciškai, gerokai skiriasi nuo tų, kurios niekada nebuvo krikščioniškomis. Pavyzdžiui, Japonija. Viena vertus, tai labai organizuota šalis, iš krikščionybės pasiėmusi atjautos ir altruizmo vertybes, tačiau neperėmusi kitų vertybių – pavyzdžiui, atleidimo. Kerštas Japonijoje yra šventas reikalas. Prasikaltęs turi sumokėti, o krikščionių skelbiamas atleidimas už įžeidimus yra neįprastas ir naujas dalykas, pasakojo Piero Gheddo.

Kalbant apie naujus pašaukimus į misijas, jų (Italijoje) labai trūksta. Ir ne vien todėl, kad šeimos turi mažiau vaikų, bet ir dėl to, kad katalikai mažiau nori atsiliepti į kvietimą dovanoti gyvenimą Kristui. Seniau atsiliepimas buvo daug platesnis ir dosnesnis. Reikia jaunimui sakyti, kad gyvenimo pašventimas Kristui nėra praradimas, tačiau laimėjimas. Taip, reikia kai ko atsisakyti, tačiau galioja ir Kristaus pažadas atsilyginti šimteriopai čia ir amžinajame gyvenime.

Nors Lietuva iš trijų Baltijos šalių turi daugiausia ambicijų, susijusių su ginkluotųjų pajėgų vystymu, tačiau atsilieka nuo geriausiai kariuomenę finansuojančios Estijos, teigiama naujoje Švedijos karo ekspertų parengtoje studijoje.

Bo Ljungo, Tomas'o Malmlofo, Karlio Neretnieko and Mike'o Winnerstigo parengtoje studijoje "Baltijos šalių saugumas ir apginamumas" taip pat išsamiai analizuojamos NATO galimybės veikti reaguojant į jėgos panaudojimą prieš Baltijos šalis iš Rusijos pusės. Daugiausia rūpesčių, pasak studijos autorių, NATO sukeltų moderni Rusijos oro gynybos sistema. Vienas iš jos elementų - žemė-oras tipo raketų sistema S-400 - neseniai buvo priimta į kovinę rikiuotę Karaliaučiaus srityje.

Pasak Švedijos strategų,"iš trijų Baltijos šalių Estija yra ta, kurioje ginkluotųjų pajėgų vystymas yra aukščiausias prioritetas".

"Estijos karinės pajėgos yra apginkluotos pakankamai neblogai, bet lengvai", - rašoma studijoje, kurios kopiją gavo BNS.

Tačiau pažymima, jog ilgalaikiame ginkluotųjų pajėgų vystymo plane yra numatyta įsigyti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų, mechanizuoti dabartinę pėstininkų brigadą, įgyti sraigtasparnių pajėgumus, apmokyti savanorius vykdyti sudėtingesnes užduotis.

"Jei šis planas bus įgyvendintas, Estijos ginkluotosios pajėgos dešimtmečio pabaigoje pasieks tokį pajėgumą, kad galės reikšmingai prisidėti prie stabilumo Baltijos jūros regione. Numanomas agresorius turės mažai galimybių pasiekti lengvą pergalę. Bet kuris agresorius susidurs su ilgu Estijos pasipriešinimu, su visa iš to kylančia rizika ir neapibrėžtumu. Bet ir turint tai omenyje, Estija, kaip ir kitos Baltijos šalys, visuomet liks priklausomos nuo karinės paramos iš užsienio, kiek tai bus susiję su užpuoliko atgrasymu ar šalies gynimu nuo užpuolimo", - teigia studijos autoriai.

Tuo metu Lietuvos ambicijoms būti pirmaujančia karinėje srityje tarp Baltijos šalių kelią užkirto ekonominė krizė.

"Nepaisant to, kad kariuomenės plėtojime turi didžiausias ambicijas tarp Baltijos šalių, Lietuva šiuo metu atsilieka nuo Estijos. Tai labai susiję su ekonomine krize ir jos atgarsiais. (...) Ekonomine krizė nulėmė, kad visos investicijos daugiau ar mažiau liovėsi. Tačiau Vyriausybė aiškiai pareiškė, kad dabartiniai ekonominiai sunkumai neturi nustelbti ilgalaikių poreikių", - rašo švedų strategai, tarp kurių yra karinio planavimo patirties turinčių ekspertų.

Pasak studijos, Lietuvos ilgalaikiai tikslai yra nacionalinių elementų susiejimas su Integruota NATO oro gynybos sistema, pajėgumų priimti paramą iš užsienio užtikrinimas, žvalgybos, prieštankinių ir oro gynybos pajėgumų vystymas.

"Kaip kitos dvi Baltijos šalys, Lietuva yra ir liks priklausoma nuo karinės pagalbos iš užsienio, jei prireiks stipraus atgrasymo ar bus užpulta. Abejotina, ar Lietuva numatomoje ateityje pajėgs atlikti būtinas investicijas, kad modernizuotų pajėgas pagal iškeltus tikslus", - teigiama studijoje.

"Gynybos biudžeto karpymai paskatino drastiškus pokyčius Latvijos karinėje struktūroje. Štabai buvo sujungti į Jungtinę operacijų vadavietę, buvo atsisakyta daugiau kaip 1 tūkst. pozicijų, buvo nustatytas aiškus atsakomybių pasidalijimas tarp Gynybos ministerijos ir Jungtinio štabo. Nors šie veiksmai neturi tiesioginio poveikio Latvijos kariuomenės pajėgumams, jie gali būti svarbūs ilgesniame laikotarpyje didinant jos efektyvumą. Yra rengiamas ilgalaikis vystymo planas", - vardija ekspertai.

Studijoje išsamiai analizuojamas galimas NATO ir Rusijos konfliktas dėl Baltijos šalių. Toks scenarijus, pasak autorius, nors šiuo metu ir labai mažai tikėtinas, tačiau iki galo neatmestinas. Pasak autorių, bene didžiausia svarba ginant Baltijos šalis nuo Rusijos tektų pastangoms užsitikrinti dominavimą ore.

"Žvelgiant iš Rusijos pusės, greitis ir netikėtumas tikriausiai būtų esminiai bet kokių svarstymų panaudoti jėgą aspektai. Ateityje Rusijos ginkluotosios pajėgos tikriausiai nebus tokios didelės, kad galėtų sunaikinti Baltijos šalis gryna kiekybine persvara, ypač jei reikiami NATO pastiprinimai būtų savo vietoje, o NATO oro pajėgumai galėtų būti panaudoti pilnu efektyvumu. Veiksminga oro gynybos sistema tokiu atveju būtų lemiamu Rusijos arsenalo komponentu. Šis pajėgumas, atrodo, yra pakeliui", - rašo Švedijos strategai.

"Ar sausumos komponentai bus pajėgūs kelti grėsmę Baltijos šalims, yra labiau abejotina. Tai labai priklauso nuo vykstančios Rusijos karinės reformos. Jei reforma bus sėkminga, reikiamas kiekis gerai parengtų dalinių tikriausiai bus prieinamas. Jei ne, bet kokie veiksmai gąsdinti ar užpulti Baltijos šalis reikalaus laikui imlaus pasirengimo. Jie bus stebimi ir tai suteiks NATO laiko imtis veiksmų situacijai stabilizuoti bei užkirsti kelią priešiškiems veiksmams. Suprantama, kad tam turėtų būti gerai parengti ir treniruotėse išbandyti gynybos planai bei pasiruošimas priimti būtinus sprendimus", - teigiama studijoje.

Tačiau Švedijos strategai pažymi, kad Rusijos puolimo atveju NATO reakcija taip pat turėtų būti greita, nes planas atsikariauti Baltijos šalis šiuo metu laikomas nepatikimu. Autoriai pažymi, kad Aljanso veiksmų laisvę apribotų ir kariniu požiūriu itin nepalanki Baltijos šalių geografinė padėtis.

"Baltijos šalys kyšo kaip pleištas 700 kilometrų ilgio Baltijos jūros pakrantės atkarpoje, tačiau atstumas nuo Baltijos jūros iki Rusijos ir Baltarusijos sienų tesiekia 200-400 kilometrų. Jei NATO prireiktų teikti paramą Baltijos šalims, bet kokie sausuma judantys daliniai turėtų įveikti daug didesnį atstumą,nei galimas užpuolikas", - teigia ekspertai.

Autoriai pažymi, kad ginant Baltijos šalis ypatingai svarbi būtų NATO parama iš oro, o lemiamą įtaką Aljanso galimybėms vykdyti oro operacijas Baltijos jūros regione turėtų NATO pajėgumas sustabdyti Rusijos oro gynybos sistemas.

"Sistemos, su kuriomis NATO gali tikėtis susidurti Baltijos jūros regione, būtų žymiai pajėgesnės už tas, su kuriomis Aljansas susidūrė iki šiol. Pavyzdžiui, S-400 veikimo nuotolis yra 400 kilometrų ir yra integruota į oro gynybos kompleksą, kurį sudaro kelių raketų sistemos. Pavyzdžiui, SA 15 yra specialiai sukurta numušti žemai skrendančius lėktuvus, sparnuotąsias raketas, valdomas bombas baigiamosios jų skrydžio fazės metu. Labai ilgo nuotolio sistemos, tokios kaip S-400, grasintų ne tik koviniams lėktuvams, bet ir tokiems palaikymo orlaiviams, kaip JSTAR, AWACS ar U2 taip apsunkinant taikinių nustatymą", - rašoma studijoje.

Pasak karo strategų, vienu didžiausių iššūkių Aljansui vykdant Baltijos šalių gynimo operaciją būtų tai, kad pasirinktos priemonės turėtų suveikti iš karto.

"Pasirinkti metodai turėtų būti veiksmingi nuo pat oro kampanijos pradžios - bus mažai arba išvis nebus laiko tobulinti juos vykstant kampanijai remiantis jau surinkta patirtimi", - teigia ekspertai.

"Tikrai didelė problema yra tai, kad vertinant sudėtingų ginkluotės sistemų efektyvumą nė viena iš konflikto pusių negali būti užtikrinta, kaip jų sistemos pasirodys prieš tai, kai jos iš tiesų bus nukreiptos viena prieš kitą. Todėl neįmanoma padaryti tikėtino spėjimo, ar integruota Rusijos oro gynybos sistema pajėgs rimtai sukliudyti JAV oro kampanijai. Abi pusės turėtų laukti neigiamų ir teigiamų netikėtumų", - rašoma dokumente.

Ekspertai taip pat pažymi, kad diskutuojant apie aukščiau paminėtus scenarijus niekuomet negalima pamiršti, jog ir Rusija, ir NATO savo arsenaluose turi ir smūgiams Europos teatre numatytus branduolinius ginklus.

"Dar vienas aspektas, kuris vaizdą daro sudėtingesniu, yra nestrateginių branduolinių ginklų (NBG) buvimas. Rusijos karinė mintis visuomet pabrėžė NBG svarbą dėl kiekybinio įprastinės NATO ginkluotės pranašumo. Nors NBG buvimas Karaliaučiaus srityje nėra oficialiai pripažintas, šis klausimas ir svarba, kurią Baltijos šalys suteikia NATO (iš tiesų Amerikos) NBG Europoje, visada šmėžuos bet kokioje diskusijoje apie saugumą Baltijos jūros regione", - teigiama studijoje.

Danijos inžinieriai kuria technologiją, kuri leistų išmaniuosius telefonus ar planšetinius kompiuterius valdyti akimis. Technologai jau sulaukė didelio pripažinimo savo šalyje.

Dar prieš penkerius metus atrodė tikras stebuklas išmaniuosius telefonus valdyti tiesiog pirštais baksnojant ekraną. Tokią technologiją sukūrė amerikiečiai. Tačiau danai žada eiti dar toliau. Smulkaus verslo bendrovė pavadinimu „Akies Gentis“ kuria technologiją, kuri išmaniuosius įrenginius leistų valdyti tiesiog akimis.

„Faktiškai galime panaudoti kamerą, kuri integruota į šiuolaikinius išmaniuosius telefonus ar planšetinius kompiuterius, ir įrenginius valdyti akimis“, – sako idėjos autorius Sebastianas Sztukas.

Atrodo, kad technologija veikia infraraudoniesiems spinduliams sekant akies vyzdį. Kamera įrašinėja akies judesius ir taip valdo įrenginius. Tačiau detalės laikomos paslaptyje. Bendrovė jau sulaukė didelio danų analitikų dėmesio, ji laimėjo prestižinį verslininkystės apdovanojimą.

„Tai milijardų dolerių vertės pramonė. Dabar jie turi šansą iš pagrindų pakeisti mūsų darbą su išmaniaisiais telefonais. Veikiausiai tai rytojaus verslininkystės žvaižgždės“, – teigia verslo analitikas Mikkelis Sorensenas.

Danų bendrovė teigia jau užmezgusi ryšį su potencialiais partneriais, išmaniųjų telefonų gamintojais. Tačiau derybos vyksta atsargiai – baiminamasi intelektinės vagystės.

Lietuva vis dar ruošiasi tvarkyti pasienio kontrolės punktų su Lenkija infrastruktūrą, lenkai skiria milijonus eurų keliams tiesti ir nereikalingiems pastatams savo pasienyje tvarkyti. Lietuva geriausiu atveju pasienio punktų kelių dangą žada pakeisti po poros metų.

Kol Kalvarijos pasienio kontrolės punkto infrasruktūros detalusis planas teberengiamas, Lenkija pasienyje už Europos Sąjungos lėšas baigia tvarkyti Via Balticos kelią ir šaligatvius.

Lietuvos pusėje penkerius metus riogsančius apytuščius muitinės pastatus dar vis bandoma išnuomoti – kad 40 milijonų litų, išleistų jiems statyti, nenueitų vėjais. Jiems nugriauti prireiktų kelių milijonų litų.

„Matome, jog Lenkijos pusėje analogiški statiniai yra sėkmingai nuomojami. Tačiau pas mus turbūt yra nekokia aplinka verslui, niekas nesikreipė į mus dėl pastatų nuomos. Aišku, truputį ir pavydu dėl kaimynų, kurie gerai tvarkosi“, – sako Pasienio kontrolės punktų direkcijos direktorius Arnoldas Tvaronavičius.

„Tada būtų rengiamas jau techninis projektas ir po jo ekspertizės galima būtų skelbti konkursą būtent tai, berods, 1km 200 m atkarpai rekonstruoti. Kadangi tai turėtų būti 2015 metais, tai būtų labai gerai dar gauti Europos lėšas, nes ten yra magistralinis kelias Via Baltica“, – teigia Automobilių kelių direkcijos direktorius Skirmantas Skrinskas.

Automobilių kelių direkcija skaičiuoja, kad uždelsus metus ar dvejus, magistralės ruožui atnaujinti prireiks ne 12 milijonų, kaip skaičiuojama dabar, o daugiau, nes medžiagos brangsta. Kol kas kelių direkcija žada sutvarkyti tik vieną kelio atkarpą.

„Dar yra tas ruožas, kur priklauso Automobilių kelių direkcijai iki to pasienio ruožo. Ten maždaug 600 metrų ta kryptimi, kur transportas vyksta į Lenkiją, jau yra bloga situacija su kelio danga. Tai mes rengiame projektą ir tikimės, kad kitais metais bus sutvarkytas tas ruožas“, – sako S. Skrinskas.

Pasienio kontrolės punktų ir automobilių kelių direkcijos sako turinčios ir kuo pasigirti: Lietuvos-Lenkijos pasienio kontrolės punktuose teliko nugriauti tik vieną nereikalingą statinį. Dar šiemet žadama baigti Via Balticos magistralės dangos atnaujinimą nuo Pasvalio iki Latvijos, tvarkomas kelio ruožas Vilnius-Lyda.