news archive 2012:11-02

Penktadienį po pietų eismo sąlygas daug kur sunkino lietus, teigia kelininkai.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, 13 val. lijo rytų, vidurio Lietuvoje bei Alytaus apskrityje.

Likusioje šalies teritorijoje be kritulių.

Magistralinių, krašto ir rajoninių kelių dangos šlapios.

Kompozitorius Vladas Jakubėnas. Vytauto Maželio nuotrauka

Lapkričio 5 dieną Lietuvos muzikinė bendruomenė prisimins kompozitorių Vladą Jakubėną (1904–1976). Kompozitorių namuose įvyks konferencija „Muzikos šviesa“, skirta V. Jakubėnui ir jo mokytojui Berlyne Franzui Schrekeriui bei V. Jakubėno Pirmosios simfonijos premjeros (1932) Berlyne 80-mečiui. Vakare Vilniaus Rotušėje nuskambės šių dviejų kūrėjų muzikos koncertas, kurį rengia Vilniaus šv. Kristoforo kamerinis orkestras, diriguojamas prof. Donato Katkaus.

Vladas Jakubėnas – vienas ryškiausių tarpukario Lietuvos muzikos kūrėjų. 1944 m. jis pasitraukė iš Lietuvos, gyveno Vokietijoje, o 1949 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, ten tęsė kūrybinę, visuomeninę veiklą.

Kompozitorius V. Jakubėnas – net dviejų užsienio aukštųjų mokyklų auklėtinis. Kompoziciją jis studijavo pas Jazepą Vytuolą Rygos konservatorijoje (1924–1928 m.), ją baigęs, dar ketverius metus mokėsi kompozicijos Berlyno muzikos akademijoje pas Franzą Schrekerį (1878–1934). Artima pažintis su šiuo tuomet labai ryškiu vokiečių muzikos kūrėju buvo itin reikšminga V. Jakubėnui. Baigdamas konservatoriją, jis sukūrė savo Pirmąją simfoniją, kurią 1932 metais viešame Berlyno radiofono koncerte dirigavo pats prof. F. Schrekeris. Berlyne sukurti V. Jakubėno kūriniai nuolat skambėjo ir Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos koncertuose.

Konferencijoje „Muzikos šviesa“ Kompozitorių namuose bus pristatyti aštuoni pranešimai, nagrinėjantys V. Jakubėno kūrybą, veiklos aspektus. Greta lietuvių pranešėjų, muzikologas iš Šveicarijos Danielis Lienhardas pristatys neseniai Strasbūre vykusią tarptautinę konferenciją „Franz Schreker ir jo laikas“, kompozitorius ir muzikologas iš JAV Martinas Kapelleris analizuos F. Schrekerio kūrybą.

Pirmą kartą Lietuvoje šio iškilaus vokiečių modernisto kūriniai bus atlikti vakaro koncerte Vilniaus rotušėje. Vilniaus šv. Kristoforo kamerinis orkestras, diriguojamas prof. Donato Katkaus, klausytojams parengė du F. Schrekerio kūrinius – „Vom ewigen Leben“ sopranui ir orkestrui (ž. W. Whitmano) ir „Keturias mažas pjeses“ dideliam orkestrui. Taip pat, minint 80 metų nuo V. Jakubėno Pirmosios simfonijos premjeros Berlyne, nuskambės šis kūrinys, programą papildys ir jo „Preliudas ir triguba fuga styginių orkestrui“, fragmentai iš baleto „Vaivos juosta“, daina „Ežerėlis“. Koncerte dalyvaus Irena Milkevičiūtė (sopranas) bei Sonata ir Rokas Zubovai (fortepijonas).

Konferenciją ir koncertą organizuoja Kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugija ir Lietuvos kompozitorių sąjunga.

2012 m. lapkričio 5 d.

Konferencija „Muzikos šviesa“: 13.00–16.30 val. Kompozitorių namuose (A. Mickevičiaus g. 29)

V. Jakubėno ir F. Schrekerio kūrinių koncertas: 18.00 val. Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31)

Į abu renginius įėjimas laisvas. 

Bernardinai.lt

Kaunas pateikė paraišką Europos žaliosios sostinės konkursui, informuoja Kauno savivaldybė. Dėl šio titulo Kaunas konkuruoja su septyniais Europos miestais.

Europos žaliosios sostinės vardas suteikiamas aplinkosaugos srityje pirmaujančiam miestui. Tarptautinė ekspertų komisija atlieka techninį visų kandidatų vertinimą pagal 12 rodiklių: klimato kaitos ir energinio naudingumo, tvaraus vietos transporto, oro kokybės ir triukšmo, žaliųjų miesto zonų ir tvaraus žemės naudojimo, gamtos ir biologinės įvairovės saugojimo, atliekų tvarkymo, vandens suvartojimo ir nuotekų valymo, ekologinių naujovių ir tvaraus užimtumo, taip pat vietos valdžios aplinkosaugos vadybos patirties.

Atrinkti miestai kitais metais savo pasiūlymus pateiks tarptautinei vertinimo komisijai, o ji įvertins jų įsipareigojimus nuolat gerinti aplinkos būklę ir būsimų uždavinių mastą, komunikacinę veiklą ir tai, ar jie gali būti pavyzdys kitiems Europos miestams ir skleisti geriausią patirtį.

„Šią idėją prieš kelerius metus inicijavo Talinas ir ji greitai išpopuliarėjo. Kaip skelbiama Europos kultūros sostinė, taip kasmet renkama ir Europos žalioji sostinė. Briuselyje ne vieno miesto atstovai skatino Kauną siekti Europos žaliosios sostinės titulo. Be to, ne iš vieno mieste viešėjusio užsieniečio esu girdėjęs, kad Kaunas yra žalias miestas. Žinoma, pretenduojant į šį titulą reikia būti įgyvendinusiems ne vieną aplinkosaugos projektą. Iš svarbiausių galime prisiminti vandenvalos ir biologinio nuotekų valymo įrenginių projektą. Esu tikras, kad miestas gali atkreipti į save dėmesį, o iškovotas titulas suteiktų daugiau žinomumo, daugiau europiečių galėtų atvykti pasigrožėti miestu“, – teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Konkurentai - stiprūs

Kaunas yra vienintelis šalies miestas, dalyvaujantis šiame konkurse. Su juo dėl garbingo titulo varžysis du Jungtinės Karalystės miestai Bristolis ir Glazgas, taip pat Briuselis (Belgija), Bydgoščius (Lenkija), Dublinas (Airija), Kiutahija (Turkija) ir Liubliana (Slovėnija).

„Kaunui sunku konkuruoti su aplinkosaugos srityje pažengusiais miestais – Briuseliu ar Bristoliu, kuris buvo patekęs į 2014 m. Europos žaliosios sostinės finalą. Vis tik turime vilčių“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Kaunas daug dėmesio ir lėšų skiria įvairioms aplinkosaugos programoms. Ne vienerius metus įgyvendinamos aplinkos oro kokybės, dviračių takų įrengimo ir priežiūros, paviršinių vandens telkinių taršos mažinimo programos, propaguojamos žaliosios idėjos.

Nuo vandenvalos iki ekologiško viešojo transporto

R. Savickienės nuomone, stiprioji Kauno pusė yra žalieji plotai ir miestą juosiantys vandens telkiniai. Be dviejų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno bei Neries – per Kauną teka Jiesia, Veršva, Amalė, Gričiupis, Gyris, Marvelė, Sąnaša, Sėmena, o Kauno marios yra didžiausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys.

Didelis postūmis mažinant vandens užterštumą įvyko pastačius vandenvalos įmonę ir biologinio nuotekų valymo įrenginius. Jie sumažino didžiųjų upių teršimą nuotekomis, o tai suteikė galimybę atgaivinti ir pritaikyti šių upių pakrantes rekreacijai, turizmui, sumažino gyventojų sergamumą užkrečiamomis ligomis, padidino vandens ir pakrančių faunos bei floros įvairovę ir kiekį.

Ne vienas žingsnis žengtas plėtojant viešojo keleivinio transporto sistemą. Šiemet savivaldybė įsigijo 24 suspaustas gamtines dujas naudojančius ir aplinką tausojančius autobusus. Kiek anksčiau, mieste buvo įvesta realaus laiko informavimo sistema.

Analizuoja individualaus šildymo įtaką

Diegiant įvairias naujoves, kauniečiai skatinami iš nuosavų automobilių persėsti į viešąjį transportą. Plečiant dviračių takų tinklą, gyventojai raginami lengvuosius automobilius iškeisti į dviračius. Lengvatos taikomos elektromobilių vairuotojams. Apmokestintose stovėjimo aikštelėse savo transporto priemonę jie gali palikti nemokamai.

Siekiant sumažinti į orą išmetamų kietųjų dalelių kiekį kiekvieną pavasarį kelkraščiuose surenkama ir išvežama susikaupusi druska, smėlis bei purvas, šiltuoju metu laiku plaunamos ir laistomos pagrindinės miesto gatvės bei šaligatviai. Specialistai rengia studiją, kurioje analizuojama, kokią įtaką oro kokybei daro individualus šildymas, inventorizuojamos individualių namų katilinės seniūnijose, ieškoma būdų, kaip mažinti jų poveikį aplinkai.

Paaiškės kitais metais

„Dar reikėtų pasitempti sprendžiant energetikos klausimus ir gerinant oro kokybę. Svarbiausia ne pats titulas, bet darbai, kuriuos galime nuveikti dalyvaudami konkurse. Norisi pasiekti darnos tarp žmogaus, ūkinės veiklos ir gamtos“, – apie tikslus kalbėjo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja R. Savickienė.

Jos nuomone, Europos žaliosios sostinės titulas – tai ir įpareigojimas pateisinti suteiktą vardą, būti pavyzdžiu kitiems miestams ir patiems mokyti iš kitų. Miestui tai yra tarsi orientyras, kaip pagerinti miestiečių gyvenimo kokybę, švarinti aplinką.

Pirmasis Europos žaliosios sostinės titulą 2010 m. pelnė Stokholmas (Švedija), kitais metais jis atiteko Hamburgui (Vokietija). Šiemet žaliąja sostine yra Ispanijos miestas Vitorija-Gasteisas. Kitais metais vardą perims Nanto miestas (Prancūzija), dar vėliau titulas iškeliaus į Danijos miestą Kopenhagą. Naujasis laimėtojas bus paskelbtas birželį 2013 m. Europos žaliojoje sostinėje Nanto mieste.

Bernardinai.lt

Seimo nariai bei įvairios institucijos pateikė pirmuosius prašymus 2013 metais numatyti biudžete papildomą finansavimą įvairioms reikmėms.

Seimo nariai siūlo kitais metais biudžete rasti daugiau nei 23 mln. litų, 10 kartų daugiau - įvairios institucijos.

Žemės ūkio rūmai 2013 metų biudžete žemdirbių tiesioginėms išmokoms prašo 166 mln. litų, LRT nori 46,8 mln. litų, Lietuvos laisvės kovotųjų sąjunga sako, kad Lukiškių aikštei sutvarkyti reikia 5,9 mln. litų, Telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacija prašo 1,5 mln. litų.

Parlamentarai siūlydami, kaip perskirstyti Vyriausybės pateikto biudžeto pinigus, tradiciškai daugiau lėšų prašo toms įstaigoms, kurios įsikūrusios jų apygardose.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys "darbietis" Saulius Bucevičius norėtų, kad biudžete kitais metais būtų numatyta papildomai beveik 13 mln. litų Akmenės rajono reikmėms.

4,6 mln. litų siūloma skirti Akmenės rajono viešosios bibliotekos rekonstrukcijai 2013 metais baigti, 5,8 mln. litų - Naujosios Akmenės ligoninės pastatų rekonstravimui. Dar šiek tiek daugiau nei 2 mln. litų biudžete siūloma rasti universalaus daugiafunkcinio centro kūrimui Akmenėje. Pasak parlamentaro, kad Akmenės rajone yra parengti dviejų tokių centrų techniniai projektai.

Taip pat biudžete siūloma numatyti 200,421 tūkst. litų, už kuriuos ketinama restauruoti Biliūniškių kaime esantį paminklą, menantį 1863-1864 metų anticarinį nacionalinį išsivaduojamąjį sukilimą, ir sukilimo sukakties paminėjimui.

10 mln. litų papildomai skirti Policijos departamentui siūlo konservatorė Dalia Kuodytė.

Pasak jos, lėšos reikalingos, nes įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui padidėjo policijos pareigūnų darbo krūvis, o papildomas finansavimas nebuvo skirtas.

"Darbietė"  Virginija Baltraitienė siūlo 2013 metais numatyti 0,7 mln. litų Kėdainių ligoninės renovacijai, Akademijos gimnazijos priestato statybai - 2 mln. mln. litų, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro centrinių rūmų pastato atnaujinimui - 1,18 mln. litų.

Konservatorė Agnė Bilotaitė siekia, kad 2,9 mln. litų kitų metų biudžete būtų numatyti Klaipėdos universiteto renovavimui, kuris turėtų būti baigtas 2015-aisiais.

Parlamentaras Jonas Šimėnas 2 mln. litų siūlo numatyti Kupiškio socialinės globos namų nebaigto pastato statybai.

"Tvarkietis" Algimantas Dumbrava kitų metų biudžete ieško 2,3 mln. litų - iš dalies padengti padidėjusias Visagino viešosios  paskirties pastatų šildymo išlaidas bei Ignalinos atominės elektrinės regiono smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros skatinimo projektams.

Baigiantis kadenciją Seimas 2013 metų biudžeto projektą pirmą kartą svarstys lapkričio 13-ąją ir grąžins tobulinti jau naujai Vyriausybei. Toliau dokumentą svarstytų jau naujos kadencijos parlamentas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas prašo ne vėliau kaip iki lapkričio 7-osios pateikti jam visus siūlymus dėl kitų metų biudžeto formavimo.