news archive 2012:10-28

Daug aklųjų ir luošųjų gyveno Palestinoje Jėzaus laikais – beverčių, gal „Dievo nubaustųjų“ ir mažai kam rūpėjusiųjų. Tačiau štai vienas jų – elgeta Bartimiejus – prisimenamas net po daugiau nei 2000 metų, jo istorija šiandien skaitoma viso pasaulio katalikų bažnyčiose.

Kodėl pirmieji krikščionys taip brangino šį faktą, kad krupščiai išsaugojo atmintyje ir net užrašė?

Pranciškonas kunigas Algirdas Malakauskis, tarnaujantis Vilniaus Bernardinų bažnyčioje, atskleidžia, kodėl išmaldos prašantis neregys tampa mums sektinu tikėjimo pavyzdžiu. Nepaisydamas savo skurdo suvokimo ir aplinkos spaudimo, Bartimiejus išdrįsta pasitikėti: žengti tikėjimo žingsnį į santykį su Viešpačiu.

Iškeliaujant Jėzui su mokiniais ir gausinga minia iš Jericho, aklasis elgeta Bartimiejus (Timiejaus sūnus), sėdėjo prie kelio. Išgirdęs, jog čia Jėzus iš Nazareto, jis pradėjo garsiai šaukti: „Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs! „Daugelis jį draudė, kad nutiltų, bet jis dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ 

Jėzus sustojo ir tarė: „Pašaukite jį“. Žmonės pašaukė neregį, sakydami: „Nenusimink! Kelkis, jis tave šaukia“. Tasai, nusimetęs apsiaustą, pašoko ir pribėgo prie Jėzaus. Jėzus prabilo į jį: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“ 

Neregys atsakė: „Rabuni, kad praregėčiau!“ 

Tuomet Jėzus jam tarė: „Eik, tavo tikėjimas išgelbėjo tave“. Jis tuoj pat praregėjo ir nusekė paskui Jėzų keliu. 

Kiti skaitiniai: Jer 31, 7–9; Ps 126; Žyd 5, 1–6

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Algirdas Toliatas 

Šios dienos Evangelijoje didelį įspūdį palieka neregio atkaklumas, šaukiantis Jėzaus ir žmonių susinepatoginimas bei jų tildymas. Reikėjo daug drąsos sustabdyti visą minią, jos nuomonę, kuri šiaip jau yra triuškinama. Jei neregys būtų apie tai daug mąstęs, turbūt net nebūtų ryžęsis šauktis pagalbos. Galėtume sakyti, jis jau neturėjo ko prarasti...

Bet ta ar kita negalia, kurių mes visi turim, dažnai mūsų neišprovokuoja imtis drąsių žingsnių. Su viskuo galima apsiprasti, netgi su aklumu, kuris, kaip žinome, Biblijoje dažnai vartojamas simboline prasme. Tad jei apsiprantame net su fizine negalia, juolab apsiprantame su įvairiausiomis savo ar svetimomis dvasinėmis negalėmis ar priklausomybėmis. Ir gyvenam su tuo. Dažnai pikti, nes jaučiamės nuskriausti, stenam, bet stengiamės eiti paskui Jėzų su minia ir, neduok Dieve, kažkaip išsiskirti. O juk Jėzui norint, kad jis galėtų gydyti, reikia, kad mes ateitume, ir kad tikėtume, jog Jis gali mus pagydyti. Kad įvyktų stebuklas, yra reikalinga auka, nes ji išgrynina mūsų tikėjimą. Ir ne pinigine ar kažkokio atsiskaitymo auka, auka kažkam, bet ta auka, kuri yra auka mums.

Kartais šventieji versdavo daryti savo mokinius keisčiausių dalykų, kurie, rodos, visiškai nelogiški ar net žeminantys (pvz.: viešai nusišnekėti, elgetauti ar dar kažką panašaus), bet tai yra siekiant perlaužti žmogaus norą viską įvardyti bei apibrėžti ir šiuo būdu pastatyti Visa Aprėpiančiojo akivaizdoje. Tai gali pasirodyti labai paprasta, bet dažnai taip ir neišdrįstam to padaryti niekada... Kaip tas aklasis šaukti per visą minią. Gal dėl to, jog net nesame įvardiję savo negalių, o gal jas esam gerai paslėpę ir nieko ten nenorim prisileisti, net Jėzaus, panašiai kaip Petras, kai jam norėjo nuplauti kojas.

Antras aspektas yra minios reakcija, kuri,nepaisant viso krikščioniškumo (nes ėjo paskui Jėzų tiesiogine to žodžio prasme, bent jau fiziškai), pasielgė kaip ir bet kokia kita minia jos vietoje - bandė užčiaupti tą vargšą. Žinoma, kad tokie dalykai yra labai nepatogūs. Eitų sau ramiai iš paskos, kaip ir visi, džiaugtųsi gyvenimo duotais vargais ir džiaugsmais ir tylėtų. Tai ne, šaukia ir stato visus į nepatogią padėtį. Ką, jam vienam nelengva? O kam šiais laikais lengva?

Ta minia dažniausiai esame mes. Ir užuot patys atradę savo aklumą, šauktume ir bėgtume pagalbos pas Jėzų, ramiai einame iš paskos ir sudrausminame triukšmadarius. Mes neturime teisės nieko stabdyti. Mes neturime teisės tapti siena Jėzui kitiems ar sau. Prašykime šiandien Dievo, kad duotų mums drąsos ir jėgų jo šauktis negalvojant, kas ką pamanys. 

Bernardinai.lt archyvas

Evangelijos komentarų archyvas

Šventasis Raštas internete lietuviškai

Ne­pai­nio­ki­me Judo Tado su iš­da­vi­ku, ne­iš­ti­ki­muo­ju apaš­ta­lu Ju­du Is­ka­ri­jo­tu, ku­ris už tris­de­šimt si­dab­ri­nių par­da­vė sa­vo Mo­ky­to­ją ir bi­čiu­lį. Die­vas tur­būt pa­si­gai­lė­jo ir jo, nes ne­se­niai bu­vo ban­dy­mų jį re­a­bi­li­tuo­ti, ta­čiau ne tiek, jog bū­tų ga­li­ma su­teik­ti jam al­to­rių gar­bę. O šis ant al­to­rių pa­ky­lė­tas Ju­das yra ki­tas apaš­ta­las, dar va­di­na­mas Ta­du, t. y. kil­nu­sis, tau­ru­sis. Jis yra Mor­kaus pa­teik­tuo­se apaš­ta­lų są­ra­šuo­se, ta­čiau iš evan­ge­li­jų apie jo gy­ve­ni­mą ir apaš­ta­la­vi­mą ne­ži­no­me nie­ko dau­giau, tik var­dą. Vie­na­me Evan­ge­li­jo­je pa­pa­sa­ko­ta­me epi­zo­de jis pa­va­di­na­mas Vieš­pa­ties bro­liu, nes ste­bė­da­mie­si apie Jė­zų sklin­dan­čiu gar­su na­za­rie­čiai pa­sa­kė: „Ar­gi jis ne dai­li­dė... ne Jo­kū­bo ir Ju­do bro­lis?“

Legenda mini Simoną ir Judą Tadą kaip jaunojo Jokūbo brolius. Pasak legendos, apaštalas Simonas kartu su Judu Tadu apaštalavo Sirijoje ir Mesopotamijoje, vėliau Persijoje, kur abu Babilono karaliui išpranašavo pergalę ir taiką. Kai viešpatavo karalius Xerxes, jie jį pakrikštijo, o tada ir visą karalystę ir tūkstančius iš aplinkinių gyvenviečių. Pasikartojus raginimams sutriuškinti priešininkų valdžią, Simonas nuolat kartojo “ Ne žudyti, o teikti gyvenimą esame mes atėję”. Po gausių stebuklų, ženklų, kuriais jie paliko bejėgiais burtininkus ir išstūmė stabus, krašto burtininkai, raganiai sukurstė šventikų sukilimą, kurio metu norėta abu apaštalus nudurti. Pagal legendą, abu apaštalai buvo rasti nukankini: Judas su kuoka, Simonas su pjūklu. Po šių įvykių stipri ir netikėta audra užmušė šventikus ir raganius. Karalius paliepė surasti abiejų apaštalų kūnus, palaidoti ir toje vietoje pastatyti didelę bažnyčią.

Bernardinai.lt

Pasitaiko žmonių, visiškai sunaikinusių savyje tiesos troškimą ir gebėjimą mylėti. Jiems niekas nebegali padėti: būtent tokia būklė gali būti apibūdinama kaip „pragaras“. Vokiečių kilmės rašytoja Luise Rinser rašė teologui Karlui Rahneriui: „Pragarą aš įsivaizduoju taip: vienatvėje skendinti būtybė, visiškai apleista Dievo, jaučianti, kad nebegali mylėti, ir žinanti, jog niekuomet nebesutiks jokio kito asmens per visą amžinybę.“ Taip ji atkartoja kito rašytojo Georgeso Bernanoso žodžius: „Pragaras tai būsena, kai nustojama mylėti.“ Pastarasis savo ruožtu pasirėmė Viktoro Hugo mintimi, jog „pragarą galima apibūdinti vienu žodžiu: tai – vienatvė“. Taigi kartu su Bernanosu galėtume pasakyti, jog „nereikia kalbėti apie „pragaro liepsnas“, nes „pragaras yra šaltas“, kaip ir bet kuri kita vieta, kurios nepasiekia šviesa bei meilės šiluma.

Sakoma, kad šiandienos pamokslininkai, kitaip nei jų kolegos praeityje, nelinkę kalbėti apie mirtį, Dievo teismą, rojų bei pragarą.

Tuo tarpu Benediktas XVI apie tai kalba enciklikoje „Spe salvi“ (2007), kur pragaras nusakomas kaip vidinė dvasinė būsena, kurią asmuo susikuria jau šiame gyvenime. Aiškūs du požymiai: visų pirma užgniaužiamos bet kokios tiesos paieškos, taigi, nutraukiamas ir ėjimas slėpinio, dieviškumo, transcendencijos link. Tuomet užtrenkiamos durys meilei, ir tai visiškai sugniuždo vidinį dvasingumą. Popiežius neatmeta galimybės, kad pragaras prasideda jau dabar, šioje tikrovėje. Amerikiečių filosofas Williamas Jamesas XIX a. užsiminė: „Pragaras, apie kurį kalba teologai, nėra blogesnis nei tas, kurį mes patys sau susikuriame šiame pasaulyje.“

Vertė Dalia Žemaitytė

Žurnalas „Kelionė su Bernardinai.lt“

Dėl iškritusio sniego sudėtingiausios eismo sąlygos sekmadienio rytą buvo Alytaus, Vilniaus ir Utenos regionuose - čia keliai valomi ir barstomi.

Kauno apskrityje susiformavo plikledis, čia keliai taip pat barstomi, skelbia Eismo informacijos centras.

Naktį snigo pietinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse, vietomis keliai buvo padengti iki 10 centimetrų storio šlapio sniego sluoksniu.

Vakarinėje šalies dalyje eismo sąlygas sunkina rūkas, Mažeikių rajone matomumas siekia 50 metrų. Likusioje šalies dalyje magistralinių, krašto ir rajoninių kelių dangos daugiausia drėgnos, vietomis šlapios.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, sekmadienį vietomis eismo sąlygas sunkins trumpi krituliai. Temperatūra bus nuo 2 iki 7 laipsnių šilumos.

Ukrainoje sekmadienį vyksta Aukščiausiosios Rados rinkimai, kuriuos temdo kalinamos opozicijos lyderės Julijos Tymošenko nedalyvavimas ir kurie laikomi demokratijos išbandymu prezidentui Viktorui Janukovyčiui.

Rinkimų apylinkės atsidarė 8 val. vietos (ir Lietuvos laiku) ir veiks iki 20 val. vakaro, o pirmieji oficialūs rezultatai turėtų būti pradėti skelbti pirmadienį ryte.

Šie visuotiniai rinkimai Ukrainoje yra pirmieji po V.Janukovyčiaus pergalės prieš 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos lyderę įtemptuose 2010 metų prezidento rinkimuose, po kurių J.Tymošenko greitai buvo pateikti kaltinimai.

Kaip prognozuojama, V.Janukovyčiaus valdančioji Regionų partija turėtų gauti daugiausia balsų, o dėl antros ar trečios vietų varžysis opozicinis blokas, susibūręs apie ekspremjerę J.Tymošenko, ir naujai įkurta partija UDAR ("Smūgis"), vadovaujama politikos naujoko - sunkiasvorio bokso superžvaigždės Vitalijaus Klyčko, kuris pasisako už permainas ir neturi jokių aiškių ryšių su ankstesniais korupcijos skandalais.

2012 metų vasaros duomenimis, susivienijusios opozicijos populiarumas sudarė sąlygas jai konkuruoti su V.Janukovyčiaus Regionų partija, tačiau pastaraisiais mėnesiais opozicijos reitingai smuktelėjo.

Kaip rodo spalio 9-15 dienomis atliktos apklausos rezultatai, už valdžios partiją balsuoti ketina 31,8 proc. respondentų.

Antroji vieta prognozuojamai J.Tymošenko blokui "Tėvynė", o trečioji – V.Klyčko, kuris atsisakė pasirašyti koalicijos susitarimą su susivienijusia opozicija, partijai UDAR - už šias jėgas ketina balsuoti atitinkamai 22,1 ir 19,5 proc. apklaustųjų.

Į 450 vietų parlamentą dar gali patekti komunistai, kuriems prognozuojama 12,9 proc. parama, ir Ukrainos susivienijimas "Laisvė", kurį palaiko 6,5 proc. respondentų.

Jokia kita partija veikiausiai neperžengs 5 proc. balsų slenksčio ir nepateks į parlamentą pagal partinius sąrašus.

Klausimas kyla dėl to, ar V.Janukovyčius, kurio valdančioji partija turėtų gauti daugiausiai vietų ir taip pat ateityje gali tikėtis komunistų paramos, praras savo valdančiąją daugumą. Tai priklausys daugiausia nuo to, ar V.Klyčko tesės savo pažadą dirbti su J.Tymošenko komanda.

"Esu įsitikinęs, kad naujajame parlamente galėsime sutelkti aplink save visas opozicines jėgas", - rinkimų išvakarėse   vienam Vokietijos laikraščiui drąsiai prognozavo čempionas.

UDAR ir J.Tymošenko blokas galėtų suteikti opozicijai parlamentinę daugumą ir dar labiau apriboti politines V.Janukovyčiaus, kurį ir taip labai spaudžia Vakarai, galimybes.

V.Klyčko tvirtino, kad gali dirbti su J.Tymošenko aljansu. Tačiau jis smarkiai ginčijosi su kitais potencialios koalicijos nariais, todėl nesutiko pasirašyti jokio susitarimo dėl oficialaus bloko prieš V.Janukovyčių suformavimo.

Pusė vietų Aukščiausioje Radoje paskirstomos pagal balsavimo rezultatus vienmandatėse apygardose, tad nuo jų labai priklauso būsimoji parlamento sudėtis.

Kai kurie analitikai mano, kad opozicija galiausiai sugebės užsitikrinti daugumą parlamente, jeigu V.Klyčko partija nuspręstų prisidėti prie J.Tymošenko šalininkų ir pareikštų palaikymą vienmandatėse apygardose išsikėlusiems kandidatams.

Rinkimus Ukrainoje, kurios rytinė dalis linksta remti prezidento partiją, o vakarinė – opoziciją, stebės daugiau kaip 3 700 užsienio stebėtojų.

Tyrimų rezultatai rodo, jog ne daugiau kaip 9 proc. ukrainiečių tiki, jog rinkimai bus sąžiningi, o 47 proc. respondentų sako, jog jų nenustebintų žinia apie didelio masto arba reikšmingus klastojimus.

Valdžia prieš balsavimą stengėsi pataisyti padėtį, Rusijos pavyzdžiu įrengdama vaizdo kameras balsavimo apylinkėse, kurios tiesiogiai transliuos vaizdą internetu.

Vis dėlto kai kurie stebėtojai pažymi, kad ši praktika, kuri buvo neveiksminga per rinkimus Rusijoje, taip pat neturės didelės reikšmės Ukrainoje, kur dėl dominavimo 450 vietų parlamente varžosi trys partijos.

V.Janukovyčius ir jo valdančioji Regionų partija tikina, kad Europos nerimas yra nepagrįstas ir kad 46 mln. gyventojų turinčioje šalyje sudarytos visos sąlygos sąžiningiems rinkimams.

"Esame labiausiai suinteresuoti užtikrinti, kad rinkimai būtų sąžiningi, skaidrūs ir demokratiniai", - prezidentas sakė anksčiau šį mėnesį.

Sekmadienio rytą 67 vienmandatėse apygardose prasidės balsavimas Seimo rinkimų antrajame ture, dėl mandato varžosi 134 kandidatai.

Balsavimas rinkimų apylinkėse vyksta nuo 7 iki 20 valandos. Dalis rinkėjų šią savaitę savo valią pareiškė iš anksto balsuodami savivaldybėse, specialiuose paštuose ir namuose.

Antrajame rinkimų ture varžosi po 35 Darbo partijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatus, 28 socialdemokratai, devyni Drąsos kelio partijos kandidatai, septyni partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovai, po šešis Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovus, keturi savarankiškai išsikėlę kandidatai, du Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, du Liberalų ir centro sąjungos atstovai.

Antras turas neorganizuojamas trijose vienmandatėse, kuriose Seimo nariai išrinkti jau pirmajame ture, taip pat Zarasų-Visagino apygardoje, kurioje pirmojo turo balsavimo rezultatai pripažinti negaliojančiais. Zarasų-Visagino apygardoje turės ne vėliau kaip po pusės metų vykti pakartotiniai rinkimai.

Pirmajame ture į Seimą buvo išrinkti socialdemokratas Algirdas Butkevičius Vilkaviškyje, "darbietė" Virginija Baltraitienė - Kėdainiuose, Lietuvo lenkų rinkimų akcijos atstovas Leonardas Talmontas - Vilniaus-Šalčininkų apygardoje.

Paskutinę Vyskupų Sinodo darbo dieną popiežius Benediktas XVI tarė padėkos žodį šios tris savaites vykusios Sinodo asamblėjos dalyviams, taip pat pasveikino skiriamus naujus kardinolus. Pačioje savo pasisakymo Sinodo salėje pradžioje popiežius Benediktas taip pat pranešė apie keletą artimiausiu metu įvyksiančių pertvarkymų Romos Kurijoje.

Šio Sinodo kontekste, o taip pat užbaigiant pastaruoju metu vykusius svarstymus seminarijų ir katechezės temomis, nuspręsta seminarijų reikalų tvarkymą iš Katalikiškojo ugdymo kongregacijos kompetencijos perduoti Kunigų kongregacijai, o katechezės reikalus, lig šiol buvusius Kunigų kongregacijos kompetencijoje, perduoti tvarkyti Popiežiškajai naujojo evangelizavimo tarybai. Pranešęs apie šias naujoves, Popiežius sakė, kad netrukus bus paskelbtas Apaštališkasis laiškas motu proprio, kuriuo bus tiksliai apibrėžti minėti Kurijos žinybų įgaliojimų pasikeitimai.

Sveikindamas būsimuosius kardinolus, popiežius Benediktas sakė, kad ši dabar paskelbta mažoji šešių naujų kardinolų skyrimo konsistorija, bus tarsi šių metų vasario mėnesį vykusios konsistorijos papildymas. Šitaip norėta pabrėžti Bažnyčios visuotinumą, parodyti, kad Bažnyčia yra visų tautų Bažnyčia, kalbanti visomis kalbomis, kad ji visuomet yra Sekminių Bažnyčia, ne kurio nors vieno kontinento, bet visuotinė Bažnyčia. „Dėl to, - sakė Popiežius, - nusprendžiau naujojo evangelizavimo kontekste iškelti Bažnyčios visuotinumą, kurį savo ruožtu išreiškia ir šis Sinodas. Tikrai mane sustiprino, padrąsino ir nuramino čia matomas visos Bažnyčios atspindys, su visa kančia, grėsmėmis pavojais ir džiaugsmais, su taip pat ir sunkiose situacijoje juntamu Viešpaties artumu“.

„Pamatėme gyvą, taip pat ir šiandien augančią Bažnyčią. Galvoju pavyzdžiui, kad ir apie tai kas čia buvo pasakyta apie Kambodžą, kur Bažnyčia ir tikėjimas iš naujo gimsta, arba apie Norvegiją ar daugybę kitų šalių. Matome, kad Viešpats yra ir veikia net ir ten, kur nesitikėjome; kad Viešpats veikia taip pat ir per mūsų darbą ir šiuos mūsų svarstymus“.

„Net jei ir pučia Bažnyčiai priešiški vėjai, ji visų pirma jaučia Šventosios Dvasios vėją, Dvasios, kuri mums padeda, rodo mums teisingą kelią. Ir mes, keliaujame kupini naujo entuziazmo, dėkodami Viešpačiui, kad mums davė šitą tikrai katalikišką, visuotinį susitikimą“.

„Dėkoju visiems: Sinodo tėvams, stebėtojams, už jų dažnai jaudinančius liudijimus, dėkoju ekspertams ir broliškiems delegatams. Suprantame visiems mums skirtą pareigą skelbti Kristų ir jo Evangeliją bei kovoti, šiais nelengvais laikais, už Kristaus tiesą ir už jo žinią“. Popiežius taip pat padėkojo Sinodo asamblėjos prezidentams ir relatoriams, dirbusiems ne tik dienomis, bet kartis ir naktimis: taip pat ir Sinodo generaliniam sekretoriui. Sinodo suformuluoti baigiami pasiūlymai, pasak Benedikto XVI, yra testamentas, yra dovana ir jam pačiam ir visiems.

Baigėsi Vyskupų Sinodo asamblėja apie naująjį evangelizavimą krikščionių tikėjimo perdavimui, informuoja Vatikano radijas. Sinodo tėvai šeštadienio rytą, po tris savaites trukusios asamblėjos, pritarė jos siūlymams ir drauge paprašė popiežiaus Benedikto XVI, kad jis parengtų naują savo magisteriumo dokumentą, kuriuo padrąsintų visuotinę katalikų Bažnyčią ir nurodytų naujas naujojo evangelizavimo gaires.

Popiežius šeštadienio rytą Sinodo tėvams sakė, kad Sinodo siūlymai – jų iš viso yra 58 – jam yra kaip dovana: „Tai man perduotas Sinodo testamentas mums“, sakė popiežius, reikšdamas viltį, kad naujasis jo magisteriumo dokumentas atneš naujos gyvybės Bažnyčios gyvenimui.

Paskutinėse dviejose Vyskupų sinodo generalinėse kongregacijose penktadienio vakarą ir šeštadienio rytą Sinodo dalyviai galėjo susipažinti su visais asamblėjos siūlymais Popiežiui. Balsavimas už galutinį siūlymų sąrašą, turėjęs įvykti popiet, buvo užbaigtas ankščiau laiko šeštadienio ryto kongregacijoje, kuri buvo dvidešimt antroji. 

Sąrašo oficialus tekstas lotynų kalba yra konfidencialus dokumentas, skirtas tik popiežiui. Jis neviešinamas iš pagarbos Vyskupų Sinodo asamblėjai, kuri pagal paskirtį yra patariamasis organas. 

Tačiau popiežius Benediktas XVI padarė tam tikrą išimtį ir leido Vyskupų Sinodo biuletenyje paskelbti Asamblėjos galutinių siūlymų laikiną ir neoficialų tekstą anglų kalba. Galutinių siūlymų sąrašą, be įvado ir išvadų, sudaro keturios dalys: Naujojo Evangelizavimo prigimtis, Bažnyčios tarnystė dabartiniais laikais, Pastoraciniai atsakymai į nūdienos aplinkybes ir Naujojo Evangelizavimo veikėjai. 

Nuo pat pradžių Bažnyčia suprato, jog yra atsakinga už Gerosios Naujienos perdavimą. Vatikano II Susirinkimas mums primena, jog šis uždavinys yra sudėtingas procesas, įpareigojantis kiekvieno krikščionio tikėjimą ir gyvenimą. Tačiau šio tikėjimo neįmanoma perduoti gyvenime, kuris tvarkomas ne pagal Evangeliją, arba gyvenime, nesurandančiame Evangelija pagrįstos prasmės, tiesos ir ateities, - pažymėjo popiežiui Benediktui XVI Vyskupų Sinodas 57 siūlyme. 

Todėl, Naujoji evangelizacija krikščioniškajam tikėjimui perduoti kviečia visus tikinčiuosius atnaujinti savo tikėjimą ir savo asmeninį bendravimą su Jėzumi Bažnyčioje, pagilinti tikėjimo tiesų supratimą ir džiaugsmingai juo dalintis.

Ypatingą dėmesį Vyskupų Sinodo asamblėja skyrė žmonėms, kuriems religija yra svetima, o Dievas – nežinomas, tačiau kurie vis dėlto nenori likti be Dievo, o trokšta priartėti prie jo, kad ir kaip prie Nežinomojo. Bažnytinės bendruomenės iniciavo vadinamuosius „Pagonių Kiemus“, t.y. susitikimo erdves, kuriose tikintieji ir netikintieji gali dialoguoti pagrindinėmis didžiosiomis temomis apie etikos, meno ir mokslo vertybes, apie transcendencijos ieškojimą. Katalikiškos švietimo institucijos galėtų ugdyti tokį dialogą, kuris, - kaip pažymėjo Popiežiui Sinodo tėvai 55 siūlyme, niekuomet nėra atskirtas nuo „pirmojo skelbimo“. 

Vyskupų Sinodas paragino parapijas veikti aktyviau: parapijos turėtų raginti savo narius tapti Naujojo Evangelizavimo veikėjais tiek žodžiu, tiek gyvenimu. Vienas būdas tai daryti yra organizuoti šeimų lankymą kaip būdą atnaujinti parapijų gyvenimą. Kartais būna, kad parapijos yra suvokiamos kaip vietos, tinkamos tik svarbiems renginiams, arba net kaip turistiniai centrai. Pastoracijos veikėjai turi suprasti, kad taip pat ligoninėse, jaunimo centruose, fabrikuose, kalėjimuose reikia atrasti vietos naujajam evangelizavimui. Bažnyčiai svarbu būti šiose vietose, nes pats Kristus parodė, kad jam miela būti su jose esančiais žmonėmis.

Be kitų siūlymų Popiežiui ir pasvarstymų apie vietinių Bažnyčių, vyskupų, kunigų, pašvęstųjų ir pasauliečių, taip pat mokslo ir meno pasaulio atstovų vaidmenį, liturgijos, teologijos, katechezės ir ekumeninių santykių svarbą, Vyskupų Sinodas pasisakė už tai, kad būtų steigiami naujojo evangelizavimo formacijos centrai. Juose pasauliečiai išmoktų kaip kalbėti apie Kristaus asmenį; kalbėti suprantamai dabartiniais laikais ir atsižvelgiant į specifinių žmonių grupių – pav. jaunimo, agnostikų, senų žmonių poreikius. 

Popiežiškoji „Ecclesia Dei“ komisija, nuo 2009 metų veikianti prie Tikėjimo mokymo kongregacijos, šeštadienį paskelbė informaciją apie dialogą ir santykius su šv. Pijaus X brolija. Visų pirma, Popiežiškoji komisija primena, kad šių metų rugsėjo 6 d. šv. Pijaus X brolija kreipėsi su prašymu duoti jai papildomai laiko apmąstymams ir atsakymo Šventajam Sostui paruošimui.

Popiežiškosios „Ecclesia Dei“ komisijos pareiškime teigiama, kad per trejus diskusijų tarp Šventojo Sosto ir Brolijos metus bendra darbo komisija buvo susirinkusi aštuonis kartus. Susitikimų metu buvo svarstomi kai kurių Vatikano II Susirinkimo dokumentų interpretavimų skirtumai. Kiti labai svarbūs Šventojo Sosto žingsniai buvo 2007 metais popiežiaus Benedikto XVI motu proprio „Summorum Pontificum“ paskelbimas bei 2009 metais ekskomunikų panaikinimas Brolijos vyskupams. Ir galiausiai buvo prieita prie labai svarbaus taško, kai 2012 m. birželio 13 d. Popiežiškoji komisija šv. Pijaus X brolijai įteikė doktrininę deklaracija kartu su siūlymų kanoniškai sureguliuoti jos statusą Katalikų Bažnyčioje. Taigi, šiuo metų Šventasis Sostas laukia oficialaus šv. Pijaus X brolijos atsakymo į du pateiktus dokumentus.

Popiežiškoji „Ecclesia Dei“ komisija supranta, kad po tris dešimtmečius trukusio atsiskyrimo reikia laiko įsisavinant paskutiniųjų įvykių prasmę. Popiežius Benediktas XVI siekia skleisti ir išsaugoti Bažnyčios vienybę, įgyvendinant šv. Pijaus X brolijos taip ilgai laukto susitaikinimo su Šv. Petro Sostu, o tam reikia kantrybės, ramybės, atkaklumo ir pasitikėjimo.

Sekmadienio rytą antrame Seimo rinkimų ture savo balsą atidavusi kadenciją baigiančio parlamento pirmininkė konservatorė Irena Degutienė sveikino jaunimo iniciatyvą atidžiau stebėti rinkimus.

Visuomeninė organizacija "Mes darom" organizuoja pilietinę akciją "Baltosios pirštinės", per kurią visus rinkėjus kviečia sekmadienį tapti rinkimų stebėtojais. Visuomenininkai kviečia pabalsavus apylinkėje informuoti apylinkės komisiją apie dalyvavimą pilietinėje iniciatyvoje, apsimauti baltas pirštines ir likti stebėti rinkimų apylinkės aplinką.

"Aš tikrai labai palaikau jaunimo iniciatyvą ir džiaugiuosi tuo, kad jaunimas nenori taikstytis su tokia rinkimų kampanija, kokia buvo prieš pirmąjį turą, ir aš manau, kad ta iniciatyva tikrai yra labai perspektyvi todėl, kad jaunimas nenori gyventi nesąžiningai, nori gyventi tikrai laisvoj demokratiškoj Lietuvoj", - po balsavimo Rugių rinkimų apylinkėje žurnalistams sakė I.Degutienė.

Su vyru Gedinimu į apylinkę atvykusi parlamento pirmininkė sakė pati balsavusi už "sąžiningesnį, doresnį ir darbingesnį" Seimą.

Sekmadienį iki 10 valandos Seimo rinkimų antrajame ture balsavo 5,3 procento rinkėjų, per spaudos konferenciją pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Taip pat iš anksto jau balsavo 3,52 proc. rinkėjų, neįskaičiuojant šeštadienį balsavusių namuose aktyvumo.

Prieš dvi savaites Seimo rinkimų dieną iki 10 valandos savo valią buvo pareiškę 5,35 proc. rinkėjų, iki 14 valandos jau buvo balsavę 25,85 proc., 19 valandos - 44,62 proc. rinkėjų. Seimo rinkimų pirmajame ture spalio 14 dieną iš viso dalyvavo 52,93 proc. rinkėjų.

Pranešama apie bandymus pirkti balsus

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas sako, jog Seimo rinkimų antrajame ture visose apygardose užregistruoti tik pavieniai pažeidimai, išskyrus Šilutės-Pagėgių apygardą, kur fiksuojami bandymai pirkti balsus.

"Mus informacija iš visų Lietuvos regionų, išskyrus Šilutės-Pagėgių rinkimų apygardą, pasiekia, kad ten viskas pakankamai ramu, pažeidimų pavieniai pasitaiko. Deja, dėl Pagėgių ir Šilutės mes gauname daugiau pranešimų, kad ten nepasimokyta iš pirmojo rinkimų rato rezultatų, nepasimokyta ir iš Konstitucinio Teismo išvados, vis tiek bandoma vežti rinkėjus, atsilyginti, tuos visus faktus intensyviai registruoja policija", - sekmadienį per spaudos konferenciją sakė Z.Vaigauskas.

Sekmadienį policija Šilutėje sulaikė ir į policijos komisariatą pristatė keturis asocialius asmenis, kurie įtariami balsų pardavimu, informavo Policijos departamentas.

Lietuvos įstatymai numato atsakomybę ne tik už rinkėjų papirkimą, bet ir už savo balso pardavimą - už tai gresia administracinė atsakomybė.

Pagal įstatymą, rinkėjo balsavimas už atlygį, siūlymasis balsuoti už atlygį ar kurstymas tai daryti rinkimuose ar referendume užtraukia administracinę atsakomybę ir baudą nuo 1 iki 2 tūkst. litų.

Iki 10.30 val. sekmadienį policija gavo 14 pranešimų apie galimus pažeidimus rinkimuose, ikiteisminių tyrimų kol kas nepradėta.

Pranešimai gauti iš Kauno, Kupiškio, Vilniaus, Šiaulių miestų. Daugiausiai pranešimų gauta apie neleistiną agitaciją.

Policijos teigimu, šeštadienį policija gavo 13 pranešimų apie galimus pažeidimus. Ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo.

Nuo spalio 10 dienos Lietuvos policija gavo daugiau nei pusketvirto šimto pranešimų, susijusių su galimais rinkimų pažeidimais ir pradėjo 25 ikiteisminius tyrimus.

Varžosi 134 kandidatai

Balsavimas antrajame ture sekmadienį vyksta 67 vienmandatėse apygardose, dėl mandato varžosi 134 kandidatai. Balsavimas vyks iki 20 valandos.

Antrajame rinkimų ture varžosi po 35 Darbo partijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatus, 28 socialdemokratai, devyni Drąsos kelio partijos kandidatai, septyni partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovai, po šešis Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovus, keturi savarankiškai išsikėlę kandidatai, du Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, du Liberalų ir centro sąjungos atstovai.

Antras turas neorganizuojamas trijose vienmandatėse, kuriose Seimo nariai išrinkti jau pirmajame ture, taip pat Zarasų-Visagino apygardoje, kurioje pirmojo turo balsavimo rezultatai pripažinti negaliojančiais. Zarasų-Visagino apygardoje turės ne vėliau kaip po pusės metų vykti pakartotiniai rinkimai.

Karalienės Karolinos salas, esančias prie vakarinių Kanados krantų, vėlai šeštadienį sukrėtė 7,7 balo stiprumo žemės drebėjimas, dėl kurio kai kurie cunamio išsigandę žmonės puolė į aukštesnes vietas.

20 val. 4 min. vietos (sekmadienį 5 val. 4 min. Lietuvos) laiku įvykusio drebėjimo epicentras buvo 139 km į pietus nuo Maseto miesto, pranešė JAV geologijos tarnyba.

Po pradinio drebėjimo buvo užregistruota daug pakartotinių požeminių smūgių, kurių kai kurie buvo 4,6 balo stiprumo, pranešė kanadiečių pareigūnai.

Perspėjimų dėl cunamių Ramiajame vandenyne centras paskelbė, kad JAV Havajų link ritasi cunamis.

"Susidarė cunamis, kuris gali padaryti žalos visų Havajų valstijos salų pakrantėse", - sakoma centro perspėjime.

Regioninis Vakarų pakrantės ir Aliaskos perspėjimų apie cunamius centras taip pat paskelbė perspėjimą regionui - pakrančių rajonams netoli žemės drebėjimo epicentro.

Britų Kolumbijoje nepaprastųjų situacijų tarnybų pareigūnai pranešė, kad jutikliai užregistravo nedidelį cunamį, bet jo poveikis kol kas nežinomas.

Pareigūnai paragino pakrančių žemumų gyventojus laikytis vietos pareigūnų nurodymų ir būti pasirengus išvykti į aukštesnes vietas.

Kanados gamtinių išteklių ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame sako, kad drebėjimas buvo juntamas didelėje Britų Kolumbijos šiaurės ir centrinio regiono dalyje, įskaitant Karalienės Karolinos salas, Prins Rupertą, Kenelį ir Hjustoną.

"Šiuo metu pranešimų apie padarytą žalą nėra", - priduria ministerija.

Tačiau ekspertai sako, kad stipresni nei 7 balų žemės drebėjimai yra itin pavojingi.

"7,7 (balo smūgis) yra didelis, stiprus žemės drebėjimas. Tai nėra kažkas, ką galima ignoruoti", - "CNN International" sakė Gerardas Fryeris (Džerardas Frajeris), geofizikas iš Perspėjimų dėl cunamių Ramiajame vandenyne centro.

Karalienės Karolinos salyną, kuris taip pat dar vadinamas oficialiu vietos indėnų pavadinimu Haida Gvai, sudaro maždaug 150 salų, esančių į šiaurę nuo Kanados Vankuverio salos. Salyne iš viso gyvena maždaug 5 tūkst. žmonių; maždaug 45 proc. jų yra indėnai haidai.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sekmadienį sakė laukiantis protingesnių ir geresnių sprendimų iš naujojo Seimo, tačiau kartu pabrėžė, kad tęstinumas yra būtinas valstybės pažangai.

"Džiaugiuosi, kad šitas Seimas užvertė savo darbų lapą ir tikiuosi, kad naujasis tikrai bus pasikeitęs, atneš daugiau protingesnių, naudingesnių ir geresnių įstatymų projektų visiems Lietuvos žmonėms", - atidavęs savo balsą Saulėtekyje sakė prezidentas.

Kartu V.Adamkus teigė, kad tęstinumas yra "būtina sąlyga kiekvienai valstybei, kuri nori žengti į priekį".

Su ponia Alma sekmadienio rytą balsavęs prezidentas sakė tikįs, kad antrasis Seimo rinkimų turas bus skaidresnis nei pirmasis prieš dvi savaites.

Sekmadienį per Seimo rinkimų antrąjį ratą balsavimas vyksta 67 vienmandatėse apygardose.

Konservatorių lyderis premjeras Andrius Kubilius sekmadienį sakė manantis, kad po antrojo Seimo rinkimų turo derybos dėl valdančiosios koalicijos gali užtrukti.

Atidavęs savo balsą Vilniuje, ministras pirmininkas teigė, kad trys partijos - "darbiečiai", socialdemokratai ir konservatoriai - per rinkimus gali gauti panašų mandatų skaičių.

"Matyt, greičiausias variantas tas, kad trys partijos turėsime po labai panašų mandatų skaičių, na, ir koalicijos derybos gali būti pakankamai netrumpos, bet viskas bus sprendžiama jau po šios dienos", - žurnalistams sakė A.Kubilius.

Jis priminė, kad antrajame Seimo rinkimų ture dalyvauja 35 konservatorių kandidatai, iš jų 23 pirmavo po pirmojo turo.

"Noriu priminti, kad antrajame rinkimų ture, tai yra šiandien, mūsų yra 35 kandidatai, Darbo partijos – 36, bet mūsų yra 23 apygardose pirmaujantys. Darbo partijos pirmaujančių berods yra tik 13 – vien ši aritmetika sako, kad gali iš tikrųjų susiklostyti taip, kad po šios dienos rinkimų paaiškės, kad iš tiesų po pirmo turo paskelbtos prognozės nevisiškai atitinka realybę", - kalbėjo A.Kubilius.

Premjeras sakė nesiimantis vertinti, kokie galimi koalicijų variantai, tačiau teigė, jog jo vadovaujami konservatoriai nesijungs prie "neskaidrių koalicijų".

"Ir šie rinkimai parodė, ypač pirmo turo situacija, kad mes tikrai kažkokiose neskaidriose koalicijose tikrai nebūsime. (...) Tie faktai fiksuoti ir iš tikrųjų tampantys masiniais ir sisteminiais, rinkimų papirkinėjimas mums tikrai kelia didelį nerimą, todėl gerai, kad KT priėmė sprendimą ir išaiškino Konstitucijos ir įstatymų nuostatas, o įstatymai numato pačias įvairiausias galimybes", - kalbėjo jis.

A.Kubilius sekmadienį, kaip ir pirmajame rinkimų ture, sakė balsavęs už tai, kad "gerų darbų tęstinumas būtų garantuotas".

"Šio naujo Seimo laukia dideli darbai, visų pirma pirmininkavimas Europos Sąjungai. Lygiai taip pat – finansų drausmės tęstinumas, energetikos projektų tęstinumas, taigi iš tikrųjų laukia darbai, kuriems reikia ir patirties, ir žinių, ir gebėjimų. Už tokį Seimą balsuoju", - kalbėjo premjeras.

Autorius yra „Verslo žinių” apžvalgininkas

Prieš dau­giau nei du de­šimt­me­čius įsi­vaiz­duo­ti tai bu­vo la­bai su­dė­tin­ga, ta­čiau tik­ro­vė pa­si­ro­dė žiau­res­nė. Šie rin­ki­mai, ne­pai­sant jų re­zul­ta­tų, bus pa­žen­klin­ti vie­na blo­ga žy­ma: pa­pir­ki­nė­ji­mu.

Ki­ta ver­tus, po­li­ti­nių par­ti­jų ga­li bū­ti įvai­rių, jos ir yra įvai­rios - vie­nos la­biau ar ma­žiau sėk­min­gai imi­tuo­ja kla­si­ki­nes Va­ka­rų ci­vi­li­za­ci­jos pa­sau­lė­žiū­ras, ki­tos tie­siog bu­ria­si ap­link cha­riz­ma­ti­nius ly­de­rius (kar­tais gar­bin­to­jai su­lim­pa taip stip­riai, kad lai­ku ne­iš­si­bars­čiu­sios taip ir pra­žū­va drau­gė­je), tre­čios sa­vo veik­lo­je at­me­ta pa­sau­lė­žiū­rą kaip ne­rei­ka­lin­gą dra­bu­žį iš naf­ta­li­nu pra­smir­du­sio te­at­ro rek­vi­zi­to ir po­li­ti­ko­je ima­si ba­na­laus ver­slo.

Lie­tu­va šiuo po­žiū­riu nė­ra nei iš­skir­ti­na vi­suo­me­nė, nei ko­kia iš­si­gi­mu­si vals­ty­bė. Ne apie or­ga­ni­za­ci­jas kal­ba. Prieš du de­šimt­me­čius Są­jū­džio vė­lia­vų jū­ro­je bu­vo sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kad šios ša­lies pi­lie­čiai to­kia leng­va ran­ka ga­lė­tų sa­va­no­riš­kai at­si­sa­ky­ti bal­sa­vi­mo tei­sės - iš es­mės vie­nin­te­lės tie­sio­gi­nės de­mo­kra­tiškos prie­mo­nės, ku­ri da­ro įta­ką for­muo­jan­tis vie­no­kios ar ki­to­kios spal­vos val­džiai. O jau apie tai, kad šią ga­li­my­bę, is­to­ri­jo­je tols­tant pri­si­mi­ni­mams apie Są­jū­dį, kas­kart dau­giau žmo­nių keis į de­šim­tį ki­tą tau­ti­nės va­liu­tos vie­ne­tų, bu­vo įma­no­ma ne­bent su­sap­nuo­ti.  

Kad ir koks vie­šas pa­si­pik­ti­ni­mas dėl to tvy­ro­tų, iš­ana­li­za­vus gi­liau iš­ei­na, kad at­ėjo­me ten, kur link ėjo­me tie­siau­siu ke­liu. Kaž­ka­da vis­kas pra­si­dė­jo per rin­ki­mų kam­pa­ni­jas da­li­ja­mais sal­dai­niu­kais, gė­lė­mis, vė­liau ren­giant vai­šes, kvie­čiant ne­mo­ka­mai pa­si­links­min­ti ir net „pa­si­kul­tū­rin­ti“, pre­ky­bos cen­truo­se da­li­jant po cen­tą kai­nuo­jan­tį bu­te­lį alaus už bal­są re­fe­ren­du­me... Da­bar kai ku­rie po­li­ti­nių par­ti­jų tech­no­lo­gai nu­spren­dė, kad prie­dan­gos for­mų ne­be­rei­kia. No­ri 20 li­tų - stok į bal­sa­vi­mo „ka­ru­se­lės“ ei­lę, už­pil­dyk rin­ki­mų biu­le­te­nį taip, kaip rei­kia, nu­fo­tog­ra­fuok mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nu ir gauk „mai­ro­nį“. Kar­tais - dar ir „da­rių su gi­rė­nu“.

  At­sa­ky­mo, ko­dėl taip yra nuo At­gi­mi­mo pra­džios pra­ėjus veik ket­vir­čiui am­žiaus, tei­eš­ko pro­tin­ges­ni žmo­nės. Ko­dėl vie­ni rin­kė­jai, neat­si­žvel­giant į so­cia­li­nę pa­dė­tį, tur­tą, gy­ve­na­mą­ją vie­tą, prieš rin­ki­mus duo­da dar­bo sme­ge­nims, ki­ti ati­tin­ka­mai - ins­tink­tams. Ant­rie­ji, iš pir­mo žvilgs­nio sa­vo tei­sę pa­si­rink­ti taip ne­su­dė­tin­gai kon­ver­ta­vę į ma­lo­nu­mą ar ku­piū­rą, sau prieš veid­ro­dį at­ro­do vel­niš­kai gud­rūs. Nie­ko ne­pa­da­ry­si: no­rint pa­si­nau­do­ti tei­se pa­si­rink­ti, rei­kia gal­vo­ti. Ins­tink­tais be­si­va­do­vau­jan­tiems žmo­nėms ta­tai - tik­ra kan­čia.  

Tai vie­na rei­ka­lo pu­sė. Ki­ta: to­kią rin­ki­mų kam­pa­ni­jos stra­te­gi­ją pa­si­rin­ku­sios po­li­ti­nės par­ti­jos iš tik­rų­jų siū­lo ba­na­lų kontr­aktą - „mai­ro­nis“ už rei­kia­mai pa­žy­mė­tą bal­sa­vi­mo biu­le­te­nį. Siū­lo­mo san­do­rio es­mė - mi­ni­ma­li ge­ro­vė už įsi­pa­rei­go­ji­mą pi­lie­tiš­kai ne­si­kiš­ti į po­li­ti­kų rei­ka­lus. Tai kaž­kas iš šiuo­lai­ki­nės Ru­si­jos po­li­ti­nio re­per­tu­a­ro, kur Vla­di­mi­ro Pu­ti­no val­džia veik kas ket­vir­tį ke­lia pen­si­jas ir biu­dže­ti­nių įstai­gų tar­nau­to­jų al­gas naf­tos ir du­jų do­le­riais už ga­li­my­bę pa­si­lik­ti val­džio­je kiek ga­li­ma il­giau. Ir ne tik tai: apie „ka­ru­se­les“ rin­ki­muo­se Ru­si­jo­je te­ko skai­ty­ti dar tais lai­kais, ka­da ten bu­vo lais­vos spau­dos - maž­daug prieš 13-15 me­tų. Da­bar tai jau Lie­tu­vos kas­die­ny­bė, ne­svar­bu, kad pas mus - nei naf­tos, nei du­jų.

  Bu­vęs Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kas, vie­nas aukš­čiau­sią au­to­ri­te­tą tu­rin­čių teis­inin­kų, Juo­zas Ži­lys ta pro­ga siū­lo ju­ri­diš­kai įtvir­tin­ti ša­lies pi­lie­čių pa­rei­gą da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se. O ją ig­no­ruo­jan­tiems - ap­ri­bo­ti so­cia­li­nes iš­mo­kas be­igi pa­šal­pas. Sa­vo siū­ly­mą p. Ži­lys grin­džia kri­tu­sia vi­suo­me­nės mo­ra­le ir ne­pa­gei­dau­ti­na tik­ro­ve, ku­rio­je po­li­ti­nį vi­sos tau­tos rei­ka­lą spren­džia ma­žes­nė vi­suo­me­nės da­lis. Va­rian­tas, ži­no­ma. Ta­čiau tu­rin­tis vi­siš­kai ne­prog­no­zuo­ja­mų pa­da­ri­nių: ko­kiu re­zul­ta­tu baig­sis bal­sa­vi­mas tų, ku­riems į tai nu­si­spjaut, ar­ba tų, ku­rie to­kią pa­rei­gą su­voks kaip val­diš­ką prie­var­tą.

  Ki­tą kraš­tu­ti­nį siū­ly­mą per­skai­čiau „Lie­tu­vos ry­to“ in­ter­ne­to die­no­raš­čių skil­ty­je, kur au­to­rius bal­sų pir­ki­mą-par­da­vi­mą ver­ti­no vos ne kaip aukš­čiau­sią abi­pu­sės nau­dos re­a­li­za­vi­mo iš­raiš­ką. Ki­taip ta­riant, vals­ty­bė ne­tu­ri kiš­tis ten, kur ir pir­kė­jas, ir par­da­vė­jas po san­do­rio yra lai­min­gi. Nes tai gal­būt ir esan­ti aukš­čiau­sia li­be­ra­liz­mo vir­šū­nė. Sil­pno­ji šios iš­ei­ties vie­ta yra ta, kad už 20 li­tų ne­ty­čia ga­li par­duo­ti sa­vo lais­vę ir pas­kui nie­kam nepa­si­skų­si.  

Ta­čiau gal iš to­kių, ku­riems pa­pil­do­mas „mai­ro­nis” ki­še­nė­je rin­ki­mų die­ną reiš­kia di­džiau­sią de­mo­kra­tijos su­tei­kia­mą nau­dą, bal­sa­la­pius ga­lė­tų su­pirk­ti vals­ty­bė sa­vo są­mo­nin­gų pi­lie­čių var­du? Vie­na ver­tus, to­kios lai­mės be­ieš­kan­tiems ne­reik­tų slaps­ty­tis ir jie vi­siš­kai tei­sė­tai gau­tų šla­ke­lį įsi­vaiz­duo­ja­mo pa­si­ten­ki­ni­mo sa­vo ra­cio­na­lu­mu. Ki­ta ver­tus, ras­tų­si tam tik­ra prie­lai­da griež­tin­ti al­ter­na­ty­vą: jei­gu vis dėl­to su­ma­nei sa­vo bal­są par­duo­ti ne vals­ty­bei, o kon­kre­čiai po­li­ti­nei par­ti­jai - sės­kis už gro­tų. Jei žai­džia­me ins­tink­tais - tai jau iki ga­lo.  

Ži­no­ma, tai ne­bus šios vi­suo­me­nės re­pu­ta­ci­ją iki pa­de­be­sių iš­aukš­ti­nan­tis spren­di­mo bū­das. Bet ir ap­si­me­ti­nė­ti ne­reiks, kad esa­me iš­skir­ti­nė bal­tų, pū­kuo­tų, aukš­tos mo­ra­lės in­di­vi­dų ben­dri­ja.

Spalio 28 dieną vykstančiame antrajame Seimo rinkimų ture renkami 67 Seimo nariai vienmandatėse apygardose. Iš viso yra 71vienmandatė apygarda. Trijose iš jų Seimo nariai buvo išrinkti jau pirmajame ture (Butkevičius, Baltraitienė, Talmont), o vienoje apygardoje (Zarasų - Visagino) dėl rinkėjų papirkinėjimo skandalo rinkimų rezultatai buvo panaikinti.

1.Naujamiesčio apygarda.

Irena Degutienė (TS-LKD)

Neringa Venckienė (DK)

2. Senamiesčio apygarda.

Arvydas Anušauskas

Petras Auštrevičius

3. Antakalnio apygarda

Andrius Kubilius

Aurelija Stancikienė

4. Žirmūnų apygarda

Vilija Aleknaitė- Abramikienė

Vytenis Povilas Andriukaitis

5. Fabijoniškių apygarda

Dainius Kreivys

Artūras Paulauskas

6. Šeškinės apygarda

Audronis Ažubalis

Zbigniev Macijevski (LLRA)

7. Justiniškių apygarda

Paulius Saudargas

S. Matarevič

8. Karoliniškių apygarda

Danutė Bekintienė

Linas Balsys (save išsikėlęs)

 9. Lazdynų apygarda.

Algimantas Strielčiūnas (TS-LKD)

Gintaras Steponavičius (LRLS)

10. Naujosios Vilnios apygarda.

Tadeuš Andrejevski (LLRA)

Sergej Ursul (DP)

11. Šilainių apygarda

Rimantas Jonas Dagys (TS-LKD)

Saulius Girdauskas (DP)

12. Aleksoto- Vilijampolės apygarda

Rytas Kupčinskas

Sigitas Klimas (DP)

13. Centro apygarda.

Vincė Vaidevutė Margevičienė

Gintaras Dručkus

14. Žaliakalnio apygarda.

Rasa Juknevičienė

Algirdas Patackas

15. Kalniečių apygarda.

Arimantas Dumčius (TS-LKD)

Zenonas Žymančius (DK)

16. Dainavos apygarda

Kazimieras Kuzminskas (TS-LKD)

Saulius Stoma (DK)

17. Pramonės apygarda

Kazimieras Starkevičius (TS-LKD)

Dainius Danilevičius (DK)

 18. Panemunės apygarda.

V.M. Čigrejienė (TS-LKD)

Jonas Varkala (DK) 

19. Danės apygarda

N. Puteikis (TS-LKD)

R. Taraškevičius (LiCS)

20. Baltijos apygarda

A. Šulcas (LRLS)

R. Paliukas (DP)

21. Marių apygarda

E. Masiulis (LRLS)

B. Boreikina (DP)

22. Pajūrio apygarda

P. Žeimys (TS-LKD)

G. Krasauskienė (DP)

 23. Aušros apygarda

E. Žakaris (LSDP)

M. Kiesas (DP)

 24. Saulės apygarda

A. Mockus (LSDP)

D. Martinkienė (DP)

 25. Dainų apygarda

V. Simulik (LSDP)

V. Mazuronis (TT)

 26. Nevėžio apygarda

J. Dautartas (TS-LKD)

R. Narkevičius (DP)

 27. Vakarinė apygarda

P. Urbšys (save išsikėlęs)

A. Petrauskas (DP)

 28. Aukštaitijos apygarda

D. Petrulis (LSDP)

R. Trota (DP)

  29. Marijampolės apygarda

A. Mitrulevičius (LSDP)

A. Vidžiūnas (TS_LKD)

 30. Alytaus apygarda

Kęstutis Daukšys (DP)

Julius Sabatauskas (LSDP)

 31. Gargždų apygarda

Petras Gražulis (TT)

Agnė Bilotaitė (TS-LKD)

 32. Šilutės - Pagėgių apygarda

K. Komskis (TT)

A. Skardžius (DP)

 34. Tauragės apygarda

D. Petrošius (DP)

S. Šedbaras (TS-LKD)

 35. Plungės - Rietavo apygarda

J. Razma (TS-LKD)

M. Jurčius (DP)

 36. Kretingos apygarda

V. Bacevičius (TS-LKD)

J. Vaickienė (TT)

 37. Skuodo - Mažeikių apygarda

A. Pitrėnienė (DP)

G. Anužis (TS-LKD)

 38. Mažeikių apygarda

Kęstutis Bortkevičius (TT)

Laima Nagienė (LSDP)

 39. Akmenės - Joniškio apygarda

Saulius Bucevičius (DP)

Zofija Pulikienė (LSDP)

40. Telšių apygarda

V. Bukauskas (DP)

V. Klieva (LSDP)

 41. Kelmės apygarda

Alma Monkauskaitė (LSDP)

Izidorius Šimkūnas (LVŽS)

 42. Raseinių apygarda

Darius Ulickas (DP)

Edmundas Jonyla (LSDP)

 44. Radviliškio apygarda

A. Salamakinas (LSDP)

Z. Žvikienė (DP)

 45. Šiaulių kaimiškoji

Rima Baškienė (LVŽS)

Linas Andrulis (LSDP)

 46. Pakruojo - Joniškio apygarda

Vitalijus Gailius (LRLS)

Stasys Tumėnas (išsikėlė pats)

 47. Pasvalio - Panevėžio apygarda

A. Matulas (TS-LKD)

V. Liepa (DP)

 48. Biržų - Kupiškio apygarda

A. Zeltins (LSDP)

R. Vaiginas (DP)

 49. Anykščių - Kupiškio apygarda

Jona sŠimėnas (TS-LKD)

R. Sargūnas (DP)

 50. Rokiškio apygarda

Vytautas Saulis (LSDP)

A. Jočys (DP)

 54. Molėtų - Švenčionių

Valentinas Stundys (TS-LKD)

Petras Čimbiras (DP)

 55. Širvintų - Vilniaus apygarda

Rita Tamašiūnienė (LLRA)

Živilė Pinskuvienė (DP)

 57. Vilniaus - Trakų apygarda

Jaroslav Narkevič (LLRA)

Mingailė Binkauskaitė (DP)

 58. Trakų - Elektrėnų apygarda

Dangutė Mikutienėnė (DP)

Jonas Liesys (LiCS)

 59. Kaišiadorių - Elektrėnų apygarda

Bronius Bradauskas (LSDP)

Stanislovas Tomas (DP)

 60. Jonavos apygarda

Rimantas Sinkevičius (LSDP)

Saulius Jakimavičius (DP)

 61. Ukmergės apygarda

Loreta Graužinienė (DP)

Julius Veselka (TT)

 62. Jurbarko apygarda.

B. Pauža (LSDP)

R. Išganaitis (DP)

 63. Suvalkijos apygarda

Juozas Oleka (LSDP)

A. Pabedinskienė (LSDP) 

 64. Šakių apygarda

Mindaugas Bastys (LSDP)

A. Klimaitis (TS-LKD)

 65. Kauno - Kėdainių apygarda

Vydas Gedvilas (DP)

Raminta Popovienė (LSDP)

 66. Kauno kaimiškoji apygarda

Donatas Jankauskas (TS-LKD)

Audronė Skučienė (DK)

 67. Prienų - Birštono apygarda

Andrius Palionis (save iškėlęs)

Alvydas Vaicekauskas (LSDP)

 69. Dzūkijos apygarda

R. Markauskas (DP)

G. Krasauskas (TS-LKD)

 70. Varėnos – Eišiškių

Zdislav Palevič (LLRA)

Algis Kašėta (TS-LKD)

 71. Lazdijų – Druskininkų apygarda

Kristina Miškinienė (LSDP)

Vaidas Šalaševičius (TS-LKD)

Bernardinai.lt

Kinijos šiaurės vakaruose protestuodami prieš Pekino valdymą susidegino du tibetiečiai pusbroliai, o bendras per savaitę susideginusių tibetiečių skaičius pasiekė septynis, pranešė Londone įsikūrusi teisių gynimo grupė.

Du vyrai, 20 metų Tsepo ir 25 metų Tenzinas, ketvirtadienį padegdami save priešais savo kaimo valdžios pastatą, ragino suteikti Tibetui nepriklausomybę, pranešė "Free Tibet". Jų kaimas yra į šiaurę nuo Tibeto sostinės Lhasos.

Vienas pusbrolių mirė vežamas į ligoninę, o antrojo buvimo vieta ir būklė kol kas nežinomos, sakoma šeštadienį paskelbtame "Free Tibet" pareiškime.

"Kad pasirodytų informacija apie šį naujausią protestą, prireikė dviejų dienų", - sakė organizacijos direktorė Stephanie Brigden (Stefani Brigden).

"Visame (regione) buvo dislokuota daug Kinijos valstybės saugumo pajėgų ... Tibetiečiai bijo kalbėti apie tai, kas vyksta, nes baiminasi, kad jų bendravimą seka vyriausybė", - pridūrė ji.

Praėjusią savaitę įvyko iš viso septyni incidentai, kai tibetiečiai padegė save. Tai reikšmingas skaičius nuo pat to laiko, kai regione kilo naujausia protestų prieš Kinijos valdymą Tibete banga.

Nuo 2009-ųjų vasario Kinijoje save padegė jau maždaug 60 tibetiečių, tarp jų - daug vienuolių, vyrų ir moterų. Manoma, kad išgyveno labai nedaug tokių protestuotojų.

Policija iki sekmadienio popietės gavo 49 pranešimus apie galimus pažeidimus rinkimų į Seimą antrajame ture, ikiteisminių tyrimų kol kas nepradėta.

Pasak Policijos departamento pranešimo, iki 14 val. daugiausiai pranešimų gauta iš Vilniaus ir Šiaulių apskričių bei Šilutės-Pagėgių rinkimų apygardos.

Pranešimų gauta apie neleistiną rinkimų agitaciją, taip pat apie galimus papirkimus, apie įtartinus asmenis ir automobilius, kuriais neva vežami rinkėjai.

"Policija reaguoja ir tikrina kiekvieną pranešimą, tačiau ne visi jie pasitvirtina", - rašoma Policijos departamento pranešime.

Nuo spalio 10 dienos Lietuvos policija gavo apie keturis šimtus pranešimų, susijusių su galimais rinkimų pažeidimais ir pradėjo 25 ikiteisminius tyrimus. 

Sekmadienio rytą 67 vienmandatėse apygardose prasidėjo balsavimas Seimo rinkimų antrajame ture, dėl mandato varžosi 134 kandidatai.

Iš visų Skandinavijos karalysčių Norvegiją patyriau paskutinę. Undinėlės gimtinėje Danijoje ir Pepės Ilgakojinės tėvynėje Švedijoje truputį studijavau, tačiau tik praėjusį mėnesį, lietingąjį rugsėjį aplankiau per personažą Perą Giuntą atpažįstamą Norvegiją. Poreikį mažumėlę patyrinėti šią šalį priderinau prie povestuvinės kelionės po kalnus ir fiordus. Dar norėjau savo akimis įsitikinti, ar iš tiesų ten taip žvėriškai brangu, kaip ne vienas bičiulis buvo liudijęs. Įsitikinau! 
Bet ne apie kalnus ir kainas čia rengiuosi kalbėti, o daugiau apie knygas. Važiuodamas į kalnus kuprinėn įsimečiau kaipsyk skaitomą Thomo Manno „Užburtą kalną“ – vieną tų klasikos kūrinių iš asmeninio privalomų skaitinių sąrašo, kuriam pagaliau atėjo eilė. Pirmasis romano tomas, pasiskolintas iš bibliotekos, jau nudriskęs, nušiuręs, pabirais lapais – nesulyginsi su šviežiai išleistu Kristinos Sabaliauskaitės romanu, kurio antrosios dalies ten, mus svetingai Bergene priėmusių lietuvių būste, radau net dvejetą egzempliorių! Kai vakarais užklupdavo lietus ir į lauką nebesinorėdavo kišti nosies, T. Manną su malonumu išmainiau į neperdėtai liaupsinamą „Silvą Rerum II“.
O lijo su avansu. Jeigu mūsų lygumų ir upių krašto pavadinimas kildinamas nuo lietaus, tai mes aiškiai persistengėme, nes „Lietuvomis“ pirmiausia galėtų vadintis Norvegija ir Danija. Kaip užsimenama šauniajame „Oskarą“ pelniusiame norvegų animaciniame filme „The Danish Poet“ („Danų poetas“): „Bet kaip dažnai nutinka Norvegijoje, lietus čia niekada taip ir nesibaigia.“ Šlapnojimo per balas atostogos, bet bala nematė.

Manau, į išsivysčiusius skandinavų kraštus iš dalies galima žiūrėti kaip į ateities Lietuvą. Ne, tai nebūtinai reiškia, kad Lietuvoje kada nors daugiau lis, nors dėl klimato kaitos tai neatmestina ir net tikėtina. Užtat mes neabejotinai vis labiau ir intensyviau daiktėsime. Pastogę Bergene mums draugiškai suteikusi kolegė Eglė S. šiuo metu dirba padavėja viename įprastame restorane, kur patiekalas atsieina apie 150 kronų – maždaug 70 litų, kai gretimoje ekonominės klasės drabužių parduotuvėje „H&M“ tiek pat kainuoja paprasti, bet neprasti džinsai. Lietuvės sako, kad norvegai apsipirkę dažnai naujų drapanėlių nė neišpakuoja – nėra poreikio. Juk svarbiausia yra atlikti patį pirkimo aktą, juolab kai daiktai čia nepadoriai pigūs, o pragyvenimo standartai – pavydėtinai aukšti.
Per viešnagę vis dažniau apima daiktiškumo, daiktėjimo nuojauta ir nuotaika, tik kalnuose ji aplenkia – ten nebent vėlei apniunka dangus. Ir staiga tarp tų pigių prekių brangiame krašte jau susivoki, kuo Švedijos, Danijos ir Norvegijos karalystės taip panašios – ne tik puikiai organizuota visuomene, bet ir neribotomis galimybėmis vartoti, turėti daugiau daiktų, ir būtent šis aspektas Skandinaviją labiausiai skiria nuo Lietuvos. Tiesa, mes dar nesame nepriekaištingai suderinę savo valstybės mechanizmo, bet pirmiausia nuo anų gerovės kraštų skiriamės tik mažesniu šmutkių, butų, įrengimų, rakandų, valčių skaičiumi. Dar jų dienraščiai gerokai solidesni. Bet čia nieko tokio. Skandinavų spauda ne tik stora, bet ir, manytina, padori. 
Norvegiško sudaiktėjimo būklę taikliausiai iliustruoja lietuvės Viktorijos P. pasakojimas. Ji apie septynerius metus pažįstanti vieną pasiturinčią norvegų šeimą. Anuomet prižiūrėjo jų mažametes mergaites. Dabar jiedvi paaugusios, o viena jau rimta pana, paauglė. Mūsų Bergeno bičiulė nuosekliai ir susirūpinusi išsipasakoja, į ką išaugo jos senokai pažįstama, dabar jau penkiolikmetė norvegė Kristina. Pavyzdžiui, merginos tėvams užsiminus apie kelionę į Londoną, pirmiausia ji sušunka: „O, tai prekinsimės!“ Mūsų pašnekovė lietuvė stebisi ir nesupranta, kaip dar gali kilti noras pirkinėti, jeigu šeimos namai ir taip dūsta nuo daiktų. Vien Kristina turinti apie pusšimtį rūšių lako ir iš žurnalų panelėms žino, kur ir kaip kiekvieną galima pritaikyti, net jeigu praktiškai savo pirštelius margina retai – dar per jauna, tad dauguma lako buteliukų lieka nė neatidaryti ir netrukus būna paprasčiausiai išmetami. Be abejonės, jaunoji norvegė žiūri ne tik „Harį Poterį“, bet taip pat „Seksą ir miestą“, dievina popdievaičius, kurių vardus rimtame leidinyje būtų nepadoru ir minėti.
Anot mūsų pašnekovės, norvegė mergaitė aktyviai dalyvauja šopinimosi tinklaraštininkių bendruomenėje – svetainėje „Youtube“. Šiose socialinėse terpėse paauglės į kamerą pasakoja, ką nusipirkusios, giriasi prekių ženklais, demonstruoja naujus skudurus. Pramogėlė!
Šis pavyzdys iš jaunosios norvegės Kristinos gyvenimo ne išskirtinis, o simptomiškas. Dykas buvimas ir perteklius neišvengiamai stumia į Zygmunto Baumano išsamiai aprašytą realybę, o Lietuva kol kas visuotinai dar neapimta nuolatinio betiks­lio kaupimo ir keitimo tik dėl silpnesnės ekonomikos. „Akropolis“ nūnai mums šventovė, bet ten vis dar daiktus perkame todėl, kad jie mums daugmaž reikalingi.
Neslėpsiu: po parduotuves patyrinėti pasirinkimo ir kainų prasisukau ir aš. Pas­kui užsukau į knygyną, nors iš pradžių galvojau: ko man ten eiti, jei neskaitau norvegiškai. Tinkliniame knygyne, veikiančiame prekybos centre greta Bergeno autobusų stoties, šalimais grožinės literatūros lentynų, puskvailio žvilgsniu ieškodamas pažįstamų pavardžių, praleidau turbūt keliolika minučių, kad netgi sulaukiau knygyno konsultantės dėmesio ir klausimo, ar ji galinti kuo nors padėti. „Taip, sakau, kur pas jus klasika? Camus, Kafka, Mannas ir panašiai?“ Ji, šiek tiek sutrikusi, paaiškina, kad šiame knygyne tokių nėra. Nėra, mat norvegai ne itin skaitą klasiką. O jeigu ir skaitantys, tai nebent angliškai.
Susidomiu ir susirūpinu. Kaži koks smagumas jiems Dostojevskį skaityti angliškai, o ne originalo ar bent gimtąja kalba? Grįžęs prie lentynų, kairiajame apatiniame kampe vis dėlto aptinku storus Victoro Hugo „Vargdienius“ –­ penkių tomų leidimą viename. Bet nei prancūzišką, nei norvegišką. Vėlgi – ang­lišką.
Apimtas smalsumo užeinu į to paties tinklo knygyną pačiame Bergeno centre. Padėtis čia akivaizdžiai geresnė: angliškai galima rasti bene kiekvieną iškiliausią XX a. autorių, o norvegų kalba skaitytojui leidžiama įsigyti F. Kafkos, E. Hemingway’aus, F. Dostojevskio, V. Woolf, U. Eco romanų ir netgi „Don Kichotą“. Gerai paieškojus. Tarp gausybės menkaverčių skaitalų, kuriuos išduoda kičiniai viršelių fotošopai ir kalėdiniai papuošimai.
Pakeliui į Vogeno fiordo pusiasalį su parku ir akvariumu, dar užsuku į atokesnį kitos įmonės knygyną, kur akį išsyk pagauna dar nematyta prekydėsta, kai knygos lentynose į skaitytoją atsuktos ne šonais, o viršeliais. Pavaikštinėjęs palei antraštes, laužyta norvegų kalba (mat iš tiesų švediškai) pasiteirauju: „Ar turite klasikos?“ „Tokios atskirai kaip ir nėra, bet galima rasti tarp kitų“, – aiškina konsultantė, pasivedėjusi prie vienos lentynos. Ir iš tiesų: išsyk aptinku Emily Brontë’s knygą „Vėtrų kalnas“ (panašu, kad Norvegijoje nuo kalno neišsisuksi: tiek horizonte, tiek knygyne pastebėsi bent po vieną). Vėliau dar žvilgsnis nukrypsta į keletą sodria oranžine spalva išleistų Levo Tolstojaus „Anos Kareninos“ egzempliorių, sudėtų į akcijinį kalną ir ryškiai nukainotų – per pusę. Visuose knygynuose dar atidžiai dairausi ir Sigridos Undset romanų. Nerandu. Klausinėti darbuotojų jau irgi neturiu noro. Užtat žaisdamas knygų detektyvą pamanau, kad stipriausia dabartinė lietuvių prozininkė K. Sabaliauskaitė turi parako tapti lietuviškąja S. Undset – ne tik pagal liečiamą anų laikų tematiką, bet ir pasaulinį pripažinimą. 
Vietoje nemarią trilogiją apie viduramžių Norvegiją parašiusios autorės pastebiu kitą rašytoją, nes nepastebėti nėra kaip. Šeši stori tomai, kiekvienas apie 500 puslapių, išleisti vos per trejetą pastarųjų metų, pirkėjui pateikti pačioje prieinamiausioje vietoje. Man išsyk kyla įtarimas, kaip įmanoma sukurti tiek daug kokybiškų skaitinių per tokį trumpą laiką, ir abejonė, ar kas nors turi kantrybės šias knygas skaityti.
Klydau. Pasirodo, šalyje su mažiau nei 5 mln. gyventojų, jau parduota pusė milijono kopijų, ir ne dėl išpardavimų (vienas tomas kainuoja ne mažiau kaip 300 kronų, tai yra bent 150 litų), o dėl pobūdžio: aptariamo romano, pavadinto „Min kamp“ („Mano kova“), autorius Karlas Ove Knausgårdas kuo įmanoma tiksliau aprašė savo gyvenimą. Šis išsamus aprašymas palietė ne tik patį autorių, bet ir jo bičiulius bei šeimos narius, kurie romane be leidimo buvo pavaizduoti tokie, kokie yra iš tikrųjų. Jis seniai norėjo parašyti kažką iškilaus ir stengėsi sukurti pasakojimą apie savo tėvą, bet nesėkmingai, kol galiausiai nusprendė papasakoti taip, kaip buvo. Romano pavadinimas yra garsiojo Hitlerio veikalo aidas, ir neatsitiktinai.
K. O. Knausgårdas jau lyginamas su Marceliu Proustu ir savo tėviškėje bei kaimyninėse šalyse sukūrė literatūrinę sensaciją, išgarsintą ir išliaupsintą vietinių laikraščių. Nors romano neskaičiau, drįsčiau abejoti, ar vien literatūrinę: pirmiausia pats žanras veikiau yra memuarų proza, o milžiniškas skaitytojų susidomėjimas greičiausiai bus primityvus noras pažvelgti pro rakto skylutę į asmeninį rašytojo ir jo artimųjų gyvenimą.
Tačiau Michaelis Faberis, rašytojas ir „The Guardian“ apžvalgininkas, pirmąją serijos dalį skaitė. Recenzentas atkreipė dėmesį, kad didžiuma norvego teksto sudaryta iš kasdienio, mikroskopiškai aprašyto šeimos gyvenimo. Pusė knygos skirta tokioms smulkmenoms kaip cigaretės pridegimas, alaus gėrimas, nedideli dialogai, pavyzdžiui: „Aš atsukau kavos skardinės dangtelį, įdėjau porą sklidinų šaukštelių į puodelį ir užpyliau vandeniu, kuris pakilo kraštais, juodas ir garuojantis, o tuomet apsirengiau.“ Taigi, medžiagą, kurią dauguma romanistų išmestų, K. O. Knausgårdas palieka. Autoriui taip pat būdingas „spiralinis manieringumas“ ir klišių gausa (alkanas it vilkas, dvi monetos pusės, kaip smėlis pro pirštus ir kt.).
Tad daugiau susidomėjimo negu šis Lietuvoje dar negirdėtas bestseleris man sukėlė faktas, kad tokie žinomi atlikėjai kaip „Kings of Convenience“, „Röyksopp“ ar Ralph Myerz – visi kilę iš to paties Bergeno ir iškilę ant vadinamosios Bergeno bangos, o mūsų pažįstamos lietuvės su kai kuriais net turinčios pažinčių, mat miestas mažas, o vakarėlių ten daug. 
Ha det bra, brangus Bergene. Sudie!
Grįžęs į Lietuvą ir užėjęs į Vilniaus centrinę universalinę parduotuvę pasislėpti nuo lietaus (tarytum iš Norvegijos mane atsivijusio), pastebėjau ant suolelio knygą skaitančią merginą. Skaitanti moteris – išskirtinė aplinkybė nužiūrėti ne ją pačią, o tai, kas yra jos rankose. Tądien prekybos centre ji skaitė Dostojevskį. Taigi, Lietuvoje dar viskas gerai.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį išjungiama analoginė televizija.

Išjungus analoginės antžeminės televizijos transliacijas bus pereita vien prie antžeminės skaitmeninės televizijos.

Išjungus analoginę antžeminę transliaciją, norint matyti televiziją bus reikalingas televizorius su įmontuotu skaitmeninės televizijos imtuvu arba specialus priedėlis, daliai vartotojų gali prireikti ir lauko antenos.

Pokyčiai nelies gyventojų, besinaudojančių kabelinių operatorių paslaugomis.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Radijo ryšio departamento direktoriaus pavaduotojas Augutis Čėsna teigia, kad, RRT skaičiavimais, antžeminės skaitmeninės televizijos signalas patikimai dengia apie 90 proc. Lietuvos teritorijos, į kurią patenka apie 97 proc. Lietuvos gyventojų.

"Skaitmeninis signalas nepakankamai gerai dengia kai kurias mažai apgyvendintas, miškingas vietoves, yra, žinoma, ir išimčių, kai palyginti netoli bokšto esanti vietovė dėl įvairių geografinių ypatumų lieka prastai padengta", - BNS sakė jis.

Tačiau, pasak A.Čėsnos, tai nereiškia, kad tokiose vietovėse negalima priimti skaitmeninio signalo – iškėlus aukščiau anteną, pakeitus kabelius ir jungtis ar įsigijus didesnio stiprinimo anteną, dažnai signalas tampa pakankamu ir problema išsisprendžia.

"Gyventojams taip pat verta įvertinti ir galimybes pasirinkti kitos rūšies televiziją, pavyzdžiui internetinę, kabelinę, mikrobangų daugiakanalę ar palydovinę", - teigė A.Čėsna.

Išjungiamos antžeminės analoginės televizijos patikimas padengimas - panašus, siekia 93 proc. teritorijos ir 98 proc. gyventojų.

Analoginė antžeminė televizija Lietuvoje bus išjungta 3 val. naktį iš sekmadienio į pirmadienį.

Dėl paskelbto cunamio pavojaus Havajuose vėlai šeštadienį iš pakrančių rajonų į aukštesnes vietas pasitraukė mažiausiai 100 tūkst. žmonių, bet salų krantus pasiekus virtinei mažesnių nei tikėtasi bangų nurodymas evakuotis buvo atšauktas.

Cunamio pavojus buvo paskelbtas po galingo žemės drebėjimo prie vakarinių Kanados krantų. Sekmadienį netrukus po 1 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku Havajuose cunamio perspėjimas buvo sumažintas iki patarimo, bet valstijos civilinės gynybos pareigūnai sakė, kad paplūdimiai ir uostai kol kas liks uždaryti, ir paragino gyventojus laikytis atokiau nuo vandens.

Kol kas nebuvo jokių pranešimų apie sužeidimus, rimtus potvynius ar padarytą žalą, bet pareigūnai perspėja, kad staigūs jūros vandens lygio pasikeitimai ir stiprios srovės vis dar gali kelti pavojų besimaudantiems ir valtimis plaukiojantiems žmonėms.

"Grėsmė gali trukti kelias valandas", - sakoma Perspėjimų dėl cunamių Ramiajame vandenyne centro perspėjime.

Nors mokslininkai anksti perspėjo, kad vietomis gali susiformuoti 1,8 m aukščio bangos, vėliau buvo pranešta, kad Maui saloje netrukus po 22 val. 30 min. vietos laiku cunamio bangos siekė 0,8 metro.

"Cunamis atėjo maždaug tuo laiku, kaip ir tikėjomės, - spaudos konferencijoje sakė Centro geofizikas Gerardas Fryeris (Džerardas Frajeris). - Tikėjausi, kad jos bus kiek didesnės".

Cunamio pavojaus sirenos Havajuose buvo įjungtos maždaug 20 valandą, valstijos pareigūnams įsakius evakuotis iš pakrantės rajonų. Žmonėms išvykstant, keliuose susidarė spūstys.

Kitas minimo centro geofizikas sakė, kad iš Havajų salų pakrančių evakavosi maždaug 100-150 tūkst. ten gyvenančių žmonių.

Havajų valstijos civilinės gynybos departamento atstovė Shelly Kunishige (Šeli Kunišig) sakė, kad nurodymai evakuotis buvo atšaukti iškart, kai tik buvo sumažintas perspėjimo dėl cunamio laipsnis. Tačiau nuodugnus potvynių ar žalos įvertinimas galės būti pateiktas tik išaušus, pridūrė ji.

Cunamį sukėlęs 7,7 balo stiprumo drebėjimas vėlai šeštadienį įvyko prie Kanados Britų Kolumbijos provincijos krantų.

Uraganas "Sandy" gali būti didžiausia pagrindinę JAV teritoriją užklupusi audra, pasiekusi JAV rytų pakrantę, kur prognozuojami stiprūs vėjai ir pavojingi potvyniai.

Sekmadienį prognozuojama, kad "Sandy" gali smarkiai paveikti tokius didelius miestus kaip Bostonas, Niujorkas, Vašingtonas, Baltimorė, Filadelfija - viename tankiausiai apgyvendintų šalies regionų, kuriame gyvena dešimtys milijonų žmonių.

"Vien jo dydis, paveikiant tankiai apgyvendintą rajoną, pateks į istoriją", - sakė uraganų specialistas Jeffas Mastersas, kuris rašo tinklaraštį, skelbiamą "Weather Underground" (www.wunderground.com).

Meteorologai sako, kad "Sandy" yra reta, hibridinė "superaudra", kurią suformavo Arkties srautas, apsisukęs aplink atogrąžų audrą, ir kad jis į kai kurias vietas gali atnešti iki 30 cm lietaus ir gausų sniegą kai kur toliau žemyne.

Kelių valstijų pareigūnai turi priimti sunkius sprendimus dėl nepaprastosios situacijos planų, tarp jų - privalomos evakuacijos iš pakrančių rajonų. Tuo tarpu gyventojai skuba sukaupti atsargas galimam uragano laikotarpiui.

Naujojo Džersio gubernatorius Chrisas Christie nurodė iki 16 val. vietos laiku uždaryti visus valstijos kazino ir pradėti pasirengimą galimam autobusų ir traukinių eismo sustabdymui.

Šiuo metu prognozuojama, kad "Sandy" krantą pasieks kažkur tarp Niujorko ir Naujojo Džersio, o paskui slinks Filadelfijos ir Pensilvanijos link.

Niujorke pareigūnai diskutuoja, ar rengiantis audrai, kuri gali paralyžiuoti šį šalies finansų centrą, sekmadienį uždaryti metropoliteną.

"Sandy" centras sekmadienį ryte buvo maždaug 420 km į pietryčius nuo Hateraso kyšulio Šiaurės Karolinoje.

Slinkdamas virš Karibų salų uraganas jau pareikalavo mažiausiai 66 žmonių gyvybių. Tarp aukų yra 51 Haityje žuvęs žmogus; šioje saloje daugiausiai aukų pareikalavo staigūs potvyniai ir žemės nuošliaužos.

Besiartinanti audra privertė abu kandidatus lapkričio 6-osios prezidento rinkimuose pakeisti savo planus. Baltieji rūmai pranešė, kad prezidentas Barackas Obama atšaukė pirmadieniui numatytą savo pasirodymą kampanijos renginyje Virdžinijoje ir antradieniui numatytą pasirodymą Kolorade. Prezidentas nusprendė audrą stebėti iš Vašingtono.

Tuo tarpu respublikonų kandidatas į prezidentus Mittas Romney atšaukė sekmadienį Virdžinijoje planuotus renginius ir vietoje to išskrido į Ohają.

Sekmadienio vakarą pietiniuose ir rytiniuose Lietuvos rajonuose pradės formuotis plikledis.

Naktį ir rytą plikledis bei rūkas vietomis numatomas jau visoje šalies teritorijoje, pranešė Eismo informacijos centras.

Pajūryje galima silpna lijundra. Žemiausia temperatūra nuo 3 iki 8 laipsnių šalčio.

Sekmadienį iki 19 valandos Seimo rinkimų antrajame ture balsavo 30,03 procento rinkėjų, per spaudos konferenciją pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Taip pat iš anksto jau balsavo 3,52 proc. rinkėjų, neįskaičiuojant šeštadienį balsavusių namuose aktyvumo.

Prieš dvi savaites Seimo rinkimų dieną iki 19 valandos buvo balsavę 44,62 proc. rinkėjų. Seimo rinkimų pirmajame ture spalio 14 dieną iš viso dalyvavo 52,93 proc. rinkėjų.

Aktyviausiai sekmadienį balsuota sostinėje, pagal aktyvumą pirmos - septynios Vilniaus apygardos, kur balsavo nuo 35 iki 37 proc. rinkėjų. Mažiausiai aktyvūs rinkėjai buvo Suvalkijos apylinkėje - čia balsavo 22,39 proc. rinkėjų.

Rinkėjų aktyvumas antrajame ture tradiciškai mažėja - per 2008 metų Seimo rinkimų pirmąjį turą balsavo per 48 proc. rinkėjų, o antrajame ture savo valią pareiškė per 32 proc. rinkėjų.

Pranešama apie bandymus pirkti balsus

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas sako, jog Seimo rinkimų antrajame ture visose apygardose užregistruoti tik pavieniai pažeidimai, išskyrus Šilutės-Pagėgių apygardą, kur fiksuojami bandymai pirkti balsus.

"Mus informacija iš visų Lietuvos regionų, išskyrus Šilutės-Pagėgių rinkimų apygardą, pasiekia, kad ten viskas pakankamai ramu, pažeidimų pavieniai pasitaiko. Deja, dėl Pagėgių ir Šilutės mes gauname daugiau pranešimų, kad ten nepasimokyta iš pirmojo rinkimų rato rezultatų, nepasimokyta ir iš Konstitucinio Teismo išvados, vis tiek bandoma vežti rinkėjus, atsilyginti, tuos visus faktus intensyviai registruoja policija", - sekmadienį per spaudos konferenciją sakė Z.Vaigauskas.

Sekmadienį policija Šilutėje sulaikė ir į policijos komisariatą pristatė keturis asocialius asmenis, kurie įtariami balsų pardavimu, informavo Policijos departamentas.

Lietuvos įstatymai numato atsakomybę ne tik už rinkėjų papirkimą, bet ir už savo balso pardavimą - už tai gresia administracinė atsakomybė.

Pagal įstatymą, rinkėjo balsavimas už atlygį, siūlymasis balsuoti už atlygį ar kurstymas tai daryti rinkimuose ar referendume užtraukia administracinę atsakomybę ir baudą nuo 1 iki 2 tūkst. litų.

Policija iki sekmadienio 18 val. gavo 81 pranešimą apie galimus pažeidimus per Seimo rinkimų antrąjį turą, Šilutėje pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas pagal šiuos pranešimus, pranešė Policijos departamentas.

Pranešimų gauta apie neleistiną rinkimų agitaciją, taip pat apie galimus  balsų pirkimus, apie įtartinus asmenis ir automobilius, kuriais neva vežami rinkėjai.

"Policija reaguoja ir tikrina kiekvieną pranešimą, tačiau ne visi jie pasitvirtina", - rašoma Policijos departamento pranešime.

Nuo spalio 10 dienos Lietuvos policija gavo apie 400 pranešimų, susijusių su galimais rinkimų pažeidimais ir pradėjo 26 ikiteisminius tyrimus.

Varžosi 134 kandidatai

Balsavimas antrajame ture sekmadienį vyksta 67 vienmandatėse apygardose, dėl mandato varžosi 134 kandidatai. Balsavimas vyks iki 20 valandos.

Antrajame rinkimų ture varžosi po 35 Darbo partijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatus, 28 socialdemokratai, devyni Drąsos kelio partijos kandidatai, septyni partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovai, po šešis Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovus, keturi savarankiškai išsikėlę kandidatai, du Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, du Liberalų ir centro sąjungos atstovai.

Antras turas neorganizuojamas trijose vienmandatėse, kuriose Seimo nariai išrinkti jau pirmajame ture, taip pat Zarasų-Visagino apygardoje, kurioje pirmojo turo balsavimo rezultatai pripažinti negaliojančiais. Zarasų-Visagino apygardoje turės ne vėliau kaip po pusės metų vykti pakartotiniai rinkimai.

Spalio 28 dieną vykstančiame antrajame Seimo rinkimų ture renkami 67 Seimo nariai vienmandatėse apygardose. Iš viso yra 71vienmandatė apygarda. Trijose iš jų Seimo nariai buvo išrinkti jau pirmajame ture (Butkevičius, Baltraitienė, Talmont), o vienoje apygardoje (Zarasų - Visagino) dėl rinkėjų papirkinėjimo skandalo rinkimų rezultatai buvo panaikinti.

20 valandą baigėsi balsavimas ir prasidėjo rezultatų skaičiavimas. Tikimasi, kad rezultatai bus suskaičiuoti greitai - per kelias valandas. Tad dar iki vidurnakčio turėtų paaiškėti, kokios politinės jėgos vyraus naujajame Seime. Stengsimės kuo operatyviau informuoti skaitytojus apie balsavimo rezultatus.

1.Naujamiesčio apygarda.

Irena Degutienė (TS-LKD)

Neringa Venckienė (DK)

2. Senamiesčio apygarda.

Arvydas Anušauskas

Petras Auštrevičius

3. Antakalnio apygarda

Andrius Kubilius

Aurelija Stancikienė

4. Žirmūnų apygarda

Vilija Aleknaitė- Abramikienė

Vytenis Povilas Andriukaitis

5. Fabijoniškių apygarda

Dainius Kreivys

Artūras Paulauskas

6. Šeškinės apygarda

Audronis Ažubalis

Zbigniev Macijevski (LLRA)

7. Justiniškių apygarda

Paulius Saudargas

S. Matarevič

8. Karoliniškių apygarda

Danutė Bekintienė

Linas Balsys (save išsikėlęs)

 9. Lazdynų apygarda.

Algimantas Strielčiūnas (TS-LKD)

Gintaras Steponavičius (LRLS)

10. Naujosios Vilnios apygarda.

Tadeuš Andrejevski (LLRA)

Sergej Ursul (DP)

11. Šilainių apygarda

Rimantas Jonas Dagys (TS-LKD)

Saulius Girdauskas (DP)

12. Aleksoto- Vilijampolės apygarda

Rytas Kupčinskas

Sigitas Klimas (DP)

13. Centro apygarda.

Vincė Vaidevutė Margevičienė

Gintaras Dručkus

14. Žaliakalnio apygarda.

Rasa Juknevičienė

Algirdas Patackas

15. Kalniečių apygarda.

Arimantas Dumčius (TS-LKD)

Zenonas Žymančius (DK)

16. Dainavos apygarda

Kazimieras Kuzminskas (TS-LKD)

Saulius Stoma (DK)

17. Pramonės apygarda

Kazimieras Starkevičius (TS-LKD)

Dainius Danilevičius (DK)

 18. Panemunės apygarda.

V.M. Čigrejienė (TS-LKD)

Jonas Varkala (DK) 

19. Danės apygarda

N. Puteikis (TS-LKD)

R. Taraškevičius (LiCS)

20. Baltijos apygarda

A. Šulcas (LRLS)

R. Paliukas (DP)

21. Marių apygarda

E. Masiulis (LRLS)

B. Boreikina (DP)

22. Pajūrio apygarda

P. Žeimys (TS-LKD)

G. Krasauskienė (DP)

 23. Aušros apygarda

E. Žakaris (LSDP)

M. Kiesas (DP)

 24. Saulės apygarda

A. Mockus (LSDP)

D. Martinkienė (DP)

 25. Dainų apygarda

V. Simulik (LSDP)

V. Mazuronis (TT)

 26. Nevėžio apygarda

J. Dautartas (TS-LKD)

R. Narkevičius (DP)

 27. Vakarinė apygarda

P. Urbšys (save išsikėlęs)

A. Petrauskas (DP)

 28. Aukštaitijos apygarda

D. Petrulis (LSDP)

R. Trota (DP)

  29. Marijampolės apygarda

A. Mitrulevičius (LSDP)

A. Vidžiūnas (TS_LKD)

 30. Alytaus apygarda

Kęstutis Daukšys (DP)

Julius Sabatauskas (LSDP)

 31. Gargždų apygarda

Petras Gražulis (TT)

Agnė Bilotaitė (TS-LKD)

 32. Šilutės - Pagėgių apygarda

K. Komskis (TT)

A. Skardžius (DP)

 34. Tauragės apygarda

D. Petrošius (DP)

S. Šedbaras (TS-LKD)

 35. Plungės - Rietavo apygarda

J. Razma (TS-LKD)

M. Jurčius (DP)

 36. Kretingos apygarda

V. Bacevičius (TS-LKD)

J. Vaickienė (TT)

 37. Skuodo - Mažeikių apygarda

A. Pitrėnienė (DP)

G. Anužis (TS-LKD)

 38. Mažeikių apygarda

Kęstutis Bortkevičius (TT)

Laima Nagienė (LSDP)

 39. Akmenės - Joniškio apygarda

Saulius Bucevičius (DP)

Zofija Pulikienė (LSDP)

40. Telšių apygarda

V. Bukauskas (DP)

V. Klieva (LSDP)

 41. Kelmės apygarda

Alma Monkauskaitė (LSDP)

Izidorius Šimkūnas (LVŽS)

 42. Raseinių apygarda

Darius Ulickas (DP)

Edmundas Jonyla (LSDP)

 44. Radviliškio apygarda

A. Salamakinas (LSDP)

Z. Žvikienė (DP)

 45. Šiaulių kaimiškoji

Rima Baškienė (LVŽS)

Linas Andrulis (LSDP)

 46. Pakruojo - Joniškio apygarda

Vitalijus Gailius (LRLS)

Stasys Tumėnas (išsikėlė pats)

 47. Pasvalio - Panevėžio apygarda

A. Matulas (TS-LKD)

V. Liepa (DP)

 48. Biržų - Kupiškio apygarda

A. Zeltins (LSDP)

R. Vaiginas (DP)

 49. Anykščių - Kupiškio apygarda

Jona sŠimėnas (TS-LKD)

R. Sargūnas (DP)

 50. Rokiškio apygarda

Vytautas Saulis (LSDP)

A. Jočys (DP)

 54. Molėtų - Švenčionių

Valentinas Stundys (TS-LKD)

Petras Čimbiras (DP)

 55. Širvintų - Vilniaus apygarda

Rita Tamašiūnienė (LLRA)

Živilė Pinskuvienė (DP)

 57. Vilniaus - Trakų apygarda

Jaroslav Narkevič (LLRA)

Mingailė Binkauskaitė (DP)

 58. Trakų - Elektrėnų apygarda

Dangutė Mikutienėnė (DP)

Jonas Liesys (LiCS)

 59. Kaišiadorių - Elektrėnų apygarda

Bronius Bradauskas (LSDP)

Stanislovas Tomas (DP)

 60. Jonavos apygarda

Rimantas Sinkevičius (LSDP)

Saulius Jakimavičius (DP)

 61. Ukmergės apygarda

Loreta Graužinienė (DP)

Julius Veselka (TT)

 62. Jurbarko apygarda.

B. Pauža (LSDP)

R. Išganaitis (DP)

 63. Suvalkijos apygarda

Juozas Oleka (LSDP)

A. Pabedinskienė (LSDP) 

 64. Šakių apygarda

Mindaugas Bastys (LSDP)

A. Klimaitis (TS-LKD)

 65. Kauno - Kėdainių apygarda

Vydas Gedvilas (DP)

Raminta Popovienė (LSDP)

 66. Kauno kaimiškoji apygarda

Donatas Jankauskas (TS-LKD)

Audronė Skučienė (DK)

 67. Prienų - Birštono apygarda

Andrius Palionis (save iškėlęs)

Alvydas Vaicekauskas (LSDP)

 69. Dzūkijos apygarda

R. Markauskas (DP)

G. Krasauskas (TS-LKD)

 70. Varėnos – Eišiškių

Zdislav Palevič (LLRA)

Algis Kašėta (TS-LKD)

 71. Lazdijų – Druskininkų apygarda

Kristina Miškinienė (LSDP)

Vaidas Šalaševičius (TS-LKD)

Bernardinai.lt

Ukrainoje sekmadienį vykusiuose Aukščiausiosios Rados rinkimuose, kuriuos temdė kalinamos opozicijos lyderės Julijos Tymošenko nedalyvavimas, į pirmą vietą išsiveržė nedidele 3,4 proc. persvara valdančioji jos oponento Regionų partija.

Kaip rodo rinkėjų apklausa, prezidento Viktoro Janukovyčiaus partija 450 vietų parlamente gavo 28,1 proc. balsų.

Antroje vietoje, apklausos duomenimis, liko ekspremjerės J.Tymošenko blokas "Tėvynė", surinkęs 24,7 proc. balsų.

Trečią vietą užėmė naujai įkurta partija UDAR ("Smūgis"), vadovaujama politikos naujoko - sunkiasvorio bokso superžvaigždės Vitalijaus Klyčko. Kaip rodo Demokratinės iniciatyvos fondo apklausa, ši partija, kuri pasisako už permainas ir neturi jokių aiškių ryšių su ankstesniais korupcijos skandalais, gavo 15,1 proc. balsų.

Ketvirtoje vietoje eina ultranacionalistų partija "Svoboda" ("Laisvė"), kurios šūkis žada "viską pakeisti (etninių) ukrainiečių naudai". Už ją, apklausos duomenimis, balsavo 12,3 proc. balsų.

Paskutinė liko Komunistų partija su 11,8 proc. balsų.

Kitoms partijoms, dalyvavusios rinkimuose, nepavyko įveikti 5 proc. barjero.

Kitos vietos Aukščiausioje Radoje yra paskirstomos pagal balsavimo rezultatus vienmandatėse apygardose, tad nuo jų labai priklauso būsimoji parlamento sudėtis.

Todėl kai kurie analitikai mano, kad opozicija galiausiai galės užsitikrinti daugumą parlamente, jeigu V.Klyčko partija nuspręstų prisidėti prie J.Tymošenko šalininkų.

Rinkėjų apklausas darė dar trys agentūros, tačiau nors jų gauti rezultatai kiek skiriasi, visos jos rodo, kad V.Janukovyčiaus partija Regionų partija aplenkė J.Tymošenką remiančias jėgas.

Šie visuotiniai rinkimai Ukrainoje buvo pirmieji po V.Janukovyčiaus pergalės prieš 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos lyderę įtemptuose 2010 metų prezidento rinkimuose, po kurių J.Tymošenko greitai buvo pateikti kaltinimai.

Pirmieji oficialūs rezultatai turėtų būti pradėti skelbti pirmadienį ryte.

Ukrainoje sekmadienį vykusiuose Aukščiausiosios Rados rinkimuose, kuriuos temdė kalinamos opozicijos lyderės Julijos Tymošenko nedalyvavimas, į pirmą vietą išsiveržė nedidele 3,4 proc. persvara valdančioji jos oponento Regionų partija.

Kaip rodo rinkėjų apklausa, prezidento Viktoro Janukovyčiaus partija 450 vietų parlamente gavo 28,1 proc. balsų.

Antroje vietoje, apklausos duomenimis, liko ekspremjerės J.Tymošenko blokas "Tėvynė", surinkęs 24,7 proc. balsų.

Trečią vietą užėmė naujai įkurta partija UDAR ("Smūgis"), vadovaujama politikos naujoko - sunkiasvorio bokso superžvaigždės Vitalijaus Klyčko. Kaip rodo Demokratinės iniciatyvos fondo apklausa, ši partija, kuri pasisako už permainas ir neturi jokių aiškių ryšių su ankstesniais korupcijos skandalais, gavo 15,1 proc. balsų.

Ketvirtoje vietoje eina ultranacionalistų partija "Svoboda" ("Laisvė"), kurios šūkis žada "viską pakeisti (etninių) ukrainiečių naudai". Už ją, apklausos duomenimis, balsavo 12,3 proc. balsų.

Paskutinė liko Komunistų partija su 11,8 proc. balsų.

Kitoms partijoms, dalyvavusios rinkimuose, nepavyko įveikti 5 proc. barjero.

Kitos vietos Aukščiausioje Radoje yra paskirstomos pagal balsavimo rezultatus vienmandatėse apygardose, tad nuo jų labai priklauso būsimoji parlamento sudėtis.

Todėl kai kurie analitikai mano, kad opozicija galiausiai galės užsitikrinti daugumą parlamente, jeigu V.Klyčko partija nuspręstų prisidėti prie J.Tymošenko šalininkų.

Rinkėjų apklausas darė dar trys agentūros, tačiau nors jų gauti rezultatai kiek skiriasi, visos jos rodo, kad V.Janukovyčiaus partija Regionų partija aplenkė J.Tymošenką remiančias jėgas.

Šie visuotiniai rinkimai Ukrainoje buvo pirmieji po V.Janukovyčiaus pergalės prieš 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos lyderę įtemptuose 2010 metų prezidento rinkimuose, po kurių J.Tymošenko greitai buvo pateikti kaltinimai.

Pirmieji oficialūs rezultatai turėtų būti pradėti skelbti pirmadienį ryte.

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas premjeras Andrius Kubilius sekmadienio vakarą pareiškė, kad formuojant valdančiąją koaliciją svarbų vaidmenį vaidins prezidentė Dalia Grybauskaitė.

A.Kubilius teigė nematąs galimybių konservatoriams dalyvauti koalicijoje su Darbo partija.

"Pagal tai, ką dabar žinome, tai rezultatai mums yra neblogi, juos galime vertinti pozityviai, esame viena iš pirmaujančių partijų Seime. Bet kartu turiu pasakyti, kad jau dabar galima konstatuoti, kad Seimas bus pakankamai fragmentuotas. Tai reškia, kad norint sudaryti atsakingą koaliciją, kuri galėtų atsakingai veikti, bet kuriai partijai, kuri tai inicijuos ir pradės tai daryti, teks elgtis labai atsakingai. Tikėčiausi, kad ir prezidentė tokioje situacijoje vaidins labai svarbų vaidmenį", - sekmadienį sakė A.Kubilius.

Jis kartojo nematąs galimybių konservatoriams dalyvauti koalicijoje su Darbo partija.

"Mes tikrai kokiose nors nešvariose, neskaidriose koalicijose neplanuojame būti, nes sekančius keturis metus matome kaip labai svarbius, reikalausiančius atsakingų sprendimų ir todėl koalicija, kurioje mes galėtume būti, turėtų būti labai atsakingai formuojama. (...). Kairiųjų koalicijoje, kurioje dalyvauja Darbo partija, aš iš tikrųjų nematau galimybių realizuoti bet kokią atsakingą politiką", - sakė A.Kubilius.

Preliminariais pačių konservatorių skaičiavimais, po antrojo rinkimų turo jie gali laimėti 33 - 35 mandatus Seime.

A.Kubilius sekmadienį sakė kol kas nesiimąs svarstyti, kokios partijos gali sudaryti koaliciją.

"Aš nesiimu dabar spręsti. Iš tiesų turėsime galimybių aptarti situaciją ir su prezidente, bet ką ir prognozavau po pirmo rinkimų turo, po antro rinkimų turo mes esame viena iš lyderiaujančių partijų", - sakė A.Kubilius.

Ar TS - LKD galėtų imtis iniciatyvos formuoti valdančiąją koaliciją, anot A.Kubiliaus, priklausys nuo pokalbių su šalies vadove.

"Priklausys nuo pokalbių su prezidente ir dar sykį noriu pakartoti, kad mes galime dalyvauti tik formuojant atsakingai politikai atsakingai sudarytoje koalicijoje", - sakė konservatorių vadovas.

A.Kubilius sakė pirmadienį ketinantis susitikti su prezidente D.Grybauskaite.

Jeigu socialdemokratai, "darbiečiai" ir "tvarkiečiai" bendrai turės ne mažiau 79 balsų, ketvirtas koalicijos partneris nebus reikalingas, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius.

"Jeigu turėtume kokius 79 (mandatus - BNS), gal ir pakaktų", - sekmadienio naktį LSDP būstinėje sakė A.Butkevičius.

Po pirmojo Seimo rinkimų turą trys opozicinės partijos - Lietuvos socialdemokratų partija, Darbo partija bei partija "Tvarka ir teisingumas" - pasirašė pirminį susitarimą, pradės konsultacijas dėl būsimos valdančiosios koalicijos sukūrimo.

Jis neatmetė galimybės, kad ketvirta partija vis dėlto gali būti pakviesta prisidėti prie galimos koalicijos.

"Praėjusį kartą, kada buvome susitikę po pirmojo turo, buvome aiškiai pasakę, kad esame atviri ir prie mūsų trijų partijų gali prisijungti ir kitos partijos (...) manau, kad antrose derybose galėtume kalbėtume ir apie kitų prisijungimą", - svarstė politikas.

Jis kol kas negalėjo įvardyti, kurią į naują parlamentą patekusią partiją matytų galimais partneriais.

"Negaliu šiandien atsakyti. Aišku, aš manau, kad "Drąsos kelias" jau - ne, o su kitomis partijoms esame pasirengę kalbėti", - tvirtino socialdemokratas.

A.Butkevičius pranešė, kad jau sutarta, jog prie LSDP frakcijos Seime prisidės prieš metus avarijoje žuvusios socialdemokrato Juozo Palionio sūnus Andrius Palionis. Jis Seimo rinkimuose dalyvavo kaip savarankiškas kandidatas.

LSDP pirmininkas nevertino savo galimybių vadovauti naujai Vyriausybei.

"Siūlyti premjerą - prezidentės prerogatyva. Tai priklausys nuo jos", - teigė A.Butkevičius.

Anot jo, dar anksti kalbėti ir apie ministrų kandidatūras. LSDP lyderis pabrėžė, kad kiekvienai ministerijai vadovaus tą sritį išmanantis politikas.

"Esame susitarę, kad kiekvienai ministerijai turės vadovauti žmogus, kuris yra kompetentingas, sugebantis supranti, kokias turi spręsti problemas ir ką turi įgyvendinti", - sakė jis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus balsus 1818 apygardoje iš 1861, per antrąjį Seimo rinkimų turą daugiausia - 22 - mandatus iškovojo LSDP, antri liko konservatoriai su 20 mandatų, trečia Darbo partija - su 12 vietų. Partija "Tvarka ir teisingumas" iškovojo penkis mandatus, po tris - Liberalų sąjūdis bei save išsikėlę, du - Lietuvos lenkų rinkimų akcija, vieną - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Po pirmojo rinkimų turo daugiamandatėje apygardoje daugiausiai balsų - 19,82 proc. - surinko Darbo partija ir gavo 17 mandatų Seime. Socialdemokratai su 18,37 proc. balsų užsitikrino 15 mandatų, o treti likę konservatoriai su 15,08 proc. balsų - 13 mandatų. Po septynis mandatus pasidalijo 8,57 proc. balsų gavęs Liberalų sąjūdis ir 7,99 proc. balsų surinkusi Drąsos kelio partija. Šešis mandatus su 7,31 proc. balsų gavo partija "Tvarka ir teisingumas", penkis mandatus - 5,83 proc. balsų gavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija.