|
|
|
|
литовский словарь / burzgėti | | burzgė́ti (bùrzga, burzgė́jo) 1. (ūžti) жужжать, гудеть; 2. šnek. (murmėti) бормотать, бурчать šnek.
/en/ 1. hum, buzz; drone; 2. (neaiškiai kalbėti) mumble; (sau po nosim) mutter; (niurnėti, irzlauti) grumble
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | burzgiu | burzgiau | burzgėdavau | burzgėsiu |
---|
2p.sg. | burzgi | burzgei | burzgėdavai | burzgėsi |
---|
3p.sg. | burzgia | burzgė | burzgėdavo | burzgės |
---|
1p.pl. | burzgiame, burzgiam | burzgėm, burzgėme | burzgėdavome, burzgėdavom | burzgėsime, burzgėsim |
---|
2p.pl. | burzgiate, burzgiat | burzgėte, burzgėt | burzgėdavot, burzgėdavote | burzgėsit, burzgėsite |
---|
3p.pl. | burzgia | burzgė | burzgėdavo | burzgės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | burzgėčiau | burzgėtume, burzgėtumėme, burzgėtumėm |
---|
2p. | burzgėtumei, burzgėtum | burzgėtumėt, burzgėtumėte |
---|
3p. | burzgėtų | burzgėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | burzgėkim, burzgėkime |
---|
2p. | burzgėk, burzgėki | burzgėkite, burzgėkit |
---|
3p. | teburzgia, teburzgie | teburzgia, teburzgie |
---|
|