|
|
|
|
литовский словарь / rūstinti | |
rū́stinti (rū́stina, rū́stino) сердить, приводить в гнев
/en/
anger; make angry
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | rūstinu | rūstinau | rūstindavau | rūstinsiu |
|---|
| 2p.sg. | rūstini | rūstinai | rūstindavai | rūstinsi |
|---|
| 3p.sg. | rūstina | rūstino | rūstindavo | rūstins |
|---|
| 1p.pl. | rūstiname, rūstinam | rūstinom, rūstinome | rūstindavom, rūstindavome | rūstinsim, rūstinsime |
|---|
| 2p.pl. | rūstinate, rūstinat | rūstinote, rūstinot | rūstindavot, rūstindavote | rūstinsit, rūstinsite |
|---|
| 3p.pl. | rūstina | rūstino | rūstindavo | rūstins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | rūstinčiau | rūstintumėm, rūstintume, rūstintumėme |
|---|
| 2p. | rūstintum, rūstintumei | rūstintumėte, rūstintumėt |
|---|
| 3p. | rūstintų | rūstintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | rūstinkim, rūstinkime |
|---|
| 2p. | rūstinki, rūstink | rūstinkit, rūstinkite |
|---|
| 3p. | terūstina, terūstinie | terūstina, terūstinie |
|---|
|
