/en/
knyg. give (smb) a job/ situation
/de/
anstellen vt; einstellen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įdarbinu | įdarbinau | įdarbindavau | įdarbinsiu |
| 2p.sg. | įdarbini | įdarbinai | įdarbindavai | įdarbinsi |
| 3p.sg. | įdarbina | įdarbino | įdarbindavo | įdarbins |
| 1p.pl. | įdarbiname, įdarbinam | įdarbinome, įdarbinom | įdarbindavome, įdarbindavom | įdarbinsim, įdarbinsime |
| 2p.pl. | įdarbinat, įdarbinate | įdarbinot, įdarbinote | įdarbindavot, įdarbindavote | įdarbinsite, įdarbinsit |
| 3p.pl. | įdarbina | įdarbino | įdarbindavo | įdarbins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įdarbinčiau | įdarbintumėme, įdarbintume, įdarbintumėm |
| 2p. | įdarbintum, įdarbintumei | įdarbintumėt, įdarbintumėte |
| 3p. | įdarbintų | įdarbintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įdarbinkime, įdarbinkim | |
| 2p. | įdarbinki, įdarbink | įdarbinkit, įdarbinkite |
| 3p. | teįdarbinie, teįdarbina | teįdarbina, teįdarbinie |