|
|
|
|
литовский словарь / pritaršyti | | pritaršýti (pritar̃šo, pritar̃šė) насыпать/насыпать, натрусить/трусить
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | pritaršau | pritaršiau | pritaršydavau | pritaršysiu |
---|
2p.sg. | pritaršai | pritaršei | pritaršydavai | pritaršysi |
---|
3p.sg. | pritaršo | pritaršė | pritaršydavo | pritaršys |
---|
1p.pl. | pritaršom, pritaršome | pritaršėm, pritaršėme | pritaršydavome, pritaršydavom | pritaršysim, pritaršysime |
---|
2p.pl. | pritaršote, pritaršot | pritaršėte, pritaršėt | pritaršydavot, pritaršydavote | pritaršysit, pritaršysite |
---|
3p.pl. | pritaršo | pritaršė | pritaršydavo | pritaršys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | pritaršyčiau | pritaršytumėm, pritaršytume, pritaršytumėme |
---|
2p. | pritaršytumei, pritaršytum | pritaršytumėt, pritaršytumėte |
---|
3p. | pritaršytų | pritaršytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | pritaršykim, pritaršykime |
---|
2p. | pritaršyki, pritaršyk | pritaršykite, pritaršykit |
---|
3p. | tepritaršo, tepritaršai | tepritaršo, tepritaršai |
---|
|