|
|
|
|
литовский словарь / išduobti | |
išduõbti (išduõbia, ìšduobė)
1. (išskobti) выдолбить/ выдалбливать (pvz., medį);
2. (padaryti įdubimą) вмять/вминать, вдавить/вдавливать
/en/
1. (išskobti) hollow out; (medį) concave; 2. (padaryti įdubimą) press in; (kasant) excavate
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išduobiu | išduobiau | išduobdavau | išduobsiu |
|---|
| 2p.sg. | išduobi | išduobei | išduobdavai | išduobsi |
|---|
| 3p.sg. | išduobia | išduobė | išduobdavo | išduobs |
|---|
| 1p.pl. | išduobiam, išduobiame | išduobėm, išduobėme | išduobdavome, išduobdavom | išduobsime, išduobsim |
|---|
| 2p.pl. | išduobiate, išduobiat | išduobėte, išduobėt | išduobdavot, išduobdavote | išduobsite, išduobsit |
|---|
| 3p.pl. | išduobia | išduobė | išduobdavo | išduobs |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išduobčiau | išduobtumėme, išduobtumėm, išduobtume |
|---|
| 2p. | išduobtum, išduobtumei | išduobtumėte, išduobtumėt |
|---|
| 3p. | išduobtų | išduobtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išduobkime, išduobkim |
|---|
| 2p. | išduobki, išduobk | išduobkit, išduobkite |
|---|
| 3p. | teišduobia, teišduobie | teišduobie, teišduobia |
|---|
|
