/ru/
загадывать; намекать; наступить; наступать (нпр. на ногу)
/de/
(ant ko) treten* vi (auf A)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | užminiu, užminu, užmintu, užmenu | užmyniau, užminiau, užmitau | užmindavau, užmisdavau | užminsiu, užmisiu |
| 2p.sg. | užminti, užmeni, užmini | užminei, užmitai, užmynei | užmisdavai, užmindavai | užmisi, užminsi |
| 3p.sg. | užmini, užmina, užminta, užmena | užmynė, užmito, užminė | užmisdavo, užmindavo | užmis, užmins |
| 1p.pl. | užmintame, užminime, užmename, užmintam, užminim, užmenam, užminam, užminame | užminėme, užmitome, užmitom, užmynėme, užminėm, užmynėm | užmindavome, užmindavom, užmisdavom, užmisdavome | užmisim, užmisime, užminsim, užminsime |
| 2p.pl. | užminat, užmintate, užminite, užmenate, užmintat, užminate, užminit, užmenat | užminėte, užminėt, užmitote, užmynėt, užmitot, užmynėte | užmisdavote, užmindavote, užmindavot, užmisdavot | užmisite, užminsite, užmisit, užminsit |
| 3p.pl. | užmena, užmini, užmina, užminta | užmito, užminė, užmynė | užmisdavo, užmindavo | užmins, užmis |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užminčiau, užmisčiau | užmintumėme, užmistumėm, užmintume, užmistume, užmintumėm, užmistumėme |
| 2p. | užmintumei, užmistum, užmistumei, užmintum | užmistumėte, užmintumėte, užmintumėt, užmistumėt |
| 3p. | užmintų, užmistų | užmintų, užmistų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užmiskime, užmiskim, užminkime, užminkim | |
| 2p. | užmiski, užmink, užmisk, užminki | užmiskit, užmiskite, užminkit, užminkite |
| 3p. | teužmintie, teužmenie, teužmina, teužmini, teužminie, teužminta, teužmena | teužmintie, teužmenie, teužmina, teužmini, teužminta, teužminie, teužmena |