/ru/
хитрить; умничать; мудрить
/en/
contrive; plan/make cleverly
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | gudrauju | gudravau | gudraudavau | gudrausiu |
| 2p.sg. | gudrauji | gudravai | gudraudavai | gudrausi |
| 3p.sg. | gudrauja | gudravo | gudraudavo | gudraus |
| 1p.pl. | gudraujame, gudraujam | gudravom, gudravome | gudraudavome, gudraudavom | gudrausim, gudrausime |
| 2p.pl. | gudraujate, gudraujat | gudravote, gudravot | gudraudavote, gudraudavot | gudrausite, gudrausit |
| 3p.pl. | gudrauja | gudravo | gudraudavo | gudraus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | gudraučiau | gudrautumėm, gudrautumėme, gudrautume |
| 2p. | gudrautumei, gudrautum | gudrautumėte, gudrautumėt |
| 3p. | gudrautų | gudrautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | gudraukime, gudraukim | |
| 2p. | gudrauki, gudrauk | gudraukite, gudraukit |
| 3p. | tegudraujie, tegudrauja | tegudraujie, tegudrauja |