/ru/
интересовать
/en/
interest
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | interesuoju | interesavau | interesuodavau | interesuosiu |
| 2p.sg. | interesuoji | interesavai | interesuodavai | interesuosi |
| 3p.sg. | interesuoja | interesavo | interesuodavo | interesuos |
| 1p.pl. | interesuojam, interesuojame | interesavome, interesavom | interesuodavome, interesuodavom | interesuosim, interesuosime |
| 2p.pl. | interesuojate, interesuojat | interesavot, interesavote | interesuodavote, interesuodavot | interesuosit, interesuosite |
| 3p.pl. | interesuoja | interesavo | interesuodavo | interesuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | interesuočiau | interesuotumėme, interesuotumėm, interesuotume |
| 2p. | interesuotum, interesuotumei | interesuotumėt, interesuotumėte |
| 3p. | interesuotų | interesuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | interesuokime, interesuokim | |
| 2p. | interesuoki, interesuok | interesuokite, interesuokit |
| 3p. | teinteresuojie, teinteresuoja | teinteresuoja, teinteresuojie |