/ru/
задержать, остановить; прекратить; унимать
/en/
1. stop, bring to a stop; (mašiną) pull up ; (arklį) rein up; (žaizdos) kraujavimą stop a wound ; stanch blood ; praeivį stop a passerby; puolimą stem the advance;2. (kuriam laikui) hold up, check, suspend; (nutraukti) cease , stop; darbą(nuosprendžio vykdymą) suspend work (sentence); karo veiksmus halt the fighting, cease hostilities
/de/
1 anhalten* vt 2 (pvz., mašiną) stoppen vt
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | sustabdau | sustabdžiau | sustabdydavau | sustabdysiu |
2p.sg. | sustabdai | sustabdei | sustabdydavai | sustabdysi |
3p.sg. | sustabdo | sustabdė | sustabdydavo | sustabdys |
1p.pl. | sustabdom, sustabdome | sustabdėm, sustabdėme | sustabdydavome, sustabdydavom | sustabdysim, sustabdysime |
2p.pl. | sustabdote, sustabdot | sustabdėte, sustabdėt | sustabdydavot, sustabdydavote | sustabdysit, sustabdysite |
3p.pl. | sustabdo | sustabdė | sustabdydavo | sustabdys |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | sustabdyčiau | sustabdytume, sustabdytumėme, sustabdytumėm |
2p. | sustabdytum, sustabdytumei | sustabdytumėt, sustabdytumėte |
3p. | sustabdytų | sustabdytų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | sustabdykime, sustabdykim | |
2p. | sustabdyki, sustabdyk | sustabdykit, sustabdykite |
3p. | tesustabdai, tesustabdo | tesustabdai, tesustabdo |