|
|
|
|
литовский словарь / narinėti | |
narinė́ti (narinė́ja, narinė́jo)
1. лезить, лазать;
2. искать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | narinėju | narinėjau | narinėdavau | narinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | narinėji | narinėjai | narinėdavai | narinėsi |
|---|
| 3p.sg. | narinėja | narinėjo | narinėdavo | narinės |
|---|
| 1p.pl. | narinėjam, narinėjame | narinėjom, narinėjome | narinėdavome, narinėdavom | narinėsime, narinėsim |
|---|
| 2p.pl. | narinėjate, narinėjat | narinėjote, narinėjot | narinėdavote, narinėdavot | narinėsit, narinėsite |
|---|
| 3p.pl. | narinėja | narinėjo | narinėdavo | narinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | narinėčiau | narinėtumėm, narinėtumėme, narinėtume |
|---|
| 2p. | narinėtumei, narinėtum | narinėtumėte, narinėtumėt |
|---|
| 3p. | narinėtų | narinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | narinėkim, narinėkime |
|---|
| 2p. | narinėk, narinėki | narinėkite, narinėkit |
|---|
| 3p. | tenarinėjie, tenarinėja | tenarinėjie, tenarinėja |
|---|
|
