/ru/
ворчать; хныкать
/en/
1. hum, buzz, drone; 2. menk. whine, snivel ; grumble, grunt
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | zurziu | zurzėjau | zurzėdavau | zurzėsiu |
2p.sg. | zurzi | zurzėjai | zurzėdavai | zurzėsi |
3p.sg. | zurzi | zurzėjo | zurzėdavo | zurzės |
1p.pl. | zurzim, zurzime | zurzėjom, zurzėjome | zurzėdavome, zurzėdavom | zurzėsim, zurzėsime |
2p.pl. | zurzite, zurzit | zurzėjote, zurzėjot | zurzėdavot, zurzėdavote | zurzėsite, zurzėsit |
3p.pl. | zurzi | zurzėjo | zurzėdavo | zurzės |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | zurzėčiau | zurzėtumėme, zurzėtumėm, zurzėtume |
2p. | zurzėtumei, zurzėtum | zurzėtumėte, zurzėtumėt |
3p. | zurzėtų | zurzėtų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | zurzėkime, zurzėkim | |
2p. | zurzėki, zurzėk | zurzėkite, zurzėkit |
3p. | tezurzie, tezurzi | tezurzie, tezurzi |