/ru/
охаивать; разругать; разносить
/en/
defame; reprove ; rebuke; šnek. run down, speak ill; kieno nors pasirinkimą speak ill about smb's choice
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išpeikiu | išpeikiau | išpeikdavau | išpeiksiu |
| 2p.sg. | išpeiki | išpeikei | išpeikdavai | išpeiksi |
| 3p.sg. | išpeikia | išpeikė | išpeikdavo | išpeiks |
| 1p.pl. | išpeikiam, išpeikiame | išpeikėme, išpeikėm | išpeikdavome, išpeikdavom | išpeiksime, išpeiksim |
| 2p.pl. | išpeikiate, išpeikiat | išpeikėt, išpeikėte | išpeikdavot, išpeikdavote | išpeiksit, išpeiksite |
| 3p.pl. | išpeikia | išpeikė | išpeikdavo | išpeiks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išpeikčiau | išpeiktumėme, išpeiktume, išpeiktumėm |
| 2p. | išpeiktumei, išpeiktum | išpeiktumėt, išpeiktumėte |
| 3p. | išpeiktų | išpeiktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išpeikim, išpeikime | |
| 2p. | išpeiki, išpeik | išpeikit, išpeikite |
| 3p. | teišpeikia, teišpeikie | teišpeikie, teišpeikia |