/ru/
шалить; баловаться; озорничать
/en/
play pranks; be naughty, romp; neišdykauk! don't be naughty!
/de/
ausgelassen sein
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išdykaunu, išdykauju | išdykavau | išdykaudavau | išdykausiu |
| 2p.sg. | išdykauni, išdykauji | išdykavai | išdykaudavai | išdykausi |
| 3p.sg. | išdykauna, išdykauja | išdykavo | išdykaudavo | išdykaus |
| 1p.pl. | išdykaujam, išdykaujame, išdykauname, išdykaunam | išdykavome, išdykavom | išdykaudavom, išdykaudavome | išdykausim, išdykausime |
| 2p.pl. | išdykaunat, išdykaujate, išdykaujat, išdykaunate | išdykavot, išdykavote | išdykaudavot, išdykaudavote | išdykausite, išdykausit |
| 3p.pl. | išdykauja, išdykauna | išdykavo | išdykaudavo | išdykaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išdykaučiau | išdykautumėme, išdykautume, išdykautumėm |
| 2p. | išdykautumei, išdykautum | išdykautumėt, išdykautumėte |
| 3p. | išdykautų | išdykautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išdykaukim, išdykaukime | |
| 2p. | išdykauk, išdykauki | išdykaukite, išdykaukit |
| 3p. | teišdykauja, teišdykaunie, teišdykaujie, teišdykauna | teišdykaujie, teišdykauna, teišdykauja, teišdykaunie |