|
|
|
|
литовский словарь / parguiti | | pargùiti (par̃guja, pargùjo) пригнать/пригонять (обратно, назад)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | parguju | pargujau | parguidavau | parguisiu |
---|
2p.sg. | parguji | pargujai | parguidavai | parguisi |
---|
3p.sg. | parguja | pargujo | parguidavo | parguis |
---|
1p.pl. | pargujame, pargujam | pargujome, pargujom | parguidavome, parguidavom | parguisim, parguisime |
---|
2p.pl. | pargujat, pargujate | pargujote, pargujot | parguidavote, parguidavot | parguisit, parguisite |
---|
3p.pl. | parguja | pargujo | parguidavo | parguis |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | parguičiau | parguitumėm, parguitumėme, parguitume |
---|
2p. | parguitumei, parguitum | parguitumėte, parguitumėt |
---|
3p. | parguitų | parguitų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | parguikim, parguikime |
---|
2p. | parguiki, parguik | parguikit, parguikite |
---|
3p. | tepargujie, teparguja | tepargujie, teparguja |
---|
|