|
|
|
|
литовский словарь / drioskėti | | drióskėti (drióskėja, drióskėjo) грохотать, громыхать, греметь; tolumojè drióskėjo patránkos — вдали грохотали пушки
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | drioskėju | drioskėjau | drioskėdavau | drioskėsiu |
---|
2p.sg. | drioskėji | drioskėjai | drioskėdavai | drioskėsi |
---|
3p.sg. | drioskėja | drioskėjo | drioskėdavo | drioskės |
---|
1p.pl. | drioskėjame, drioskėjam | drioskėjom, drioskėjome | drioskėdavome, drioskėdavom | drioskėsim, drioskėsime |
---|
2p.pl. | drioskėjate, drioskėjat | drioskėjote, drioskėjot | drioskėdavot, drioskėdavote | drioskėsite, drioskėsit |
---|
3p.pl. | drioskėja | drioskėjo | drioskėdavo | drioskės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | drioskėčiau | drioskėtumėme, drioskėtumėm, drioskėtume |
---|
2p. | drioskėtumei, drioskėtum | drioskėtumėt, drioskėtumėte |
---|
3p. | drioskėtų | drioskėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | drioskėkime, drioskėkim |
---|
2p. | drioskėki, drioskėk | drioskėkite, drioskėkit |
---|
3p. | tedrioskėjie, tedrioskėja | tedrioskėja, tedrioskėjie |
---|
|