|
|
|
|
литовский словарь / išsikviesti | | išsikviẽsti (išsikviẽčia, išsìkvietė) вызвать/вызывать к себе
/en/ call (smb) to come; send (for); call out (of); i. ką iš kambario call smb out of the room
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išsikviečiu | išsikvietiau, išsikviečiau | išsikviesdavau | išsikviesiu |
---|
2p.sg. | išsikvieti | išsikvietei | išsikviesdavai | išsikviesi |
---|
3p.sg. | išsikviečia | išsikvietė | išsikviesdavo | išsikvies |
---|
1p.pl. | išsikviečiame, išsikviečiam | išsikvietėm, išsikvietėme | išsikviesdavome | išsikviesime |
---|
2p.pl. | išsikviečiate | išsikvietėt, išsikvietėte | išsikviesdavote | išsikviesite |
---|
3p.pl. | išsikviečia | išsikvietė | išsikviesdavo | išsikvies |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išsikviesčiau | išsikviestumėme, išsikviestume |
---|
2p. | išsikviestum, išsikviestumei | išsikviestumėte |
---|
3p. | išsikviestų | išsikviestų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išsikvieskim, išsikvieskime |
---|
2p. | išsikviesk, išsikvieski | išsikvieskit, išsikvieskite |
---|
3p. | teišsikvietie | teišsikvietie |
---|
|