|
|
|
|
литовский словарь / suaktualėti | |
suaktualė́ti (suaktualė́ja, suaktualė́jo) стать/становиться актуальным
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | suaktualėju | suaktualėjau | suaktualėdavau | suaktualėsiu |
|---|
| 2p.sg. | suaktualėji | suaktualėjai | suaktualėdavai | suaktualėsi |
|---|
| 3p.sg. | suaktualėja | suaktualėjo | suaktualėdavo | suaktualės |
|---|
| 1p.pl. | suaktualėjam, suaktualėjame | suaktualėjom, suaktualėjome | suaktualėdavom, suaktualėdavome | suaktualėsime, suaktualėsim |
|---|
| 2p.pl. | suaktualėjate, suaktualėjat | suaktualėjote, suaktualėjot | suaktualėdavote, suaktualėdavot | suaktualėsit, suaktualėsite |
|---|
| 3p.pl. | suaktualėja | suaktualėjo | suaktualėdavo | suaktualės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | suaktualėčiau | suaktualėtumėme, suaktualėtumėm, suaktualėtume |
|---|
| 2p. | suaktualėtumei, suaktualėtum | suaktualėtumėte, suaktualėtumėt |
|---|
| 3p. | suaktualėtų | suaktualėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | suaktualėkim, suaktualėkime |
|---|
| 2p. | suaktualėki, suaktualėk | suaktualėkite, suaktualėkit |
|---|
| 3p. | tesuaktualėja, tesuaktualėjie | tesuaktualėjie, tesuaktualėja |
|---|
|
