|
|
|
|
литовский словарь / suvartyti | |
suvartýti (suvar̃to, suvar̃tė) džn. сваливать/ свалить; выворачивать/выворотить
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | suvartau | suvarčiau | suvartydavau | suvartysiu |
|---|
| 2p.sg. | suvartai | suvartei | suvartydavai | suvartysi |
|---|
| 3p.sg. | suvarto | suvartė | suvartydavo | suvartys |
|---|
| 1p.pl. | suvartome, suvartom | suvartėm, suvartėme | suvartydavom, suvartydavome | suvartysime, suvartysim |
|---|
| 2p.pl. | suvartote, suvartot | suvartėte, suvartėt | suvartydavot, suvartydavote | suvartysit, suvartysite |
|---|
| 3p.pl. | suvarto | suvartė | suvartydavo | suvartys |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | suvartyčiau | suvartytume, suvartytumėme, suvartytumėm |
|---|
| 2p. | suvartytumei, suvartytum | suvartytumėt, suvartytumėte |
|---|
| 3p. | suvartytų | suvartytų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | suvartykim, suvartykime |
|---|
| 2p. | suvartyki, suvartyk | suvartykit, suvartykite |
|---|
| 3p. | tesuvartai, tesuvarto | tesuvartai, tesuvarto |
|---|
|
