/ru/
задавать
/de/
aufgeben* vt; kam klausimą j-m[an j-n]eine Frage stellen
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | užduodu | uždaviau | užduodavau | užduosiu |
| 2p.sg. | užduodi | uždavei | užduodavai | užduosi |
| 3p.sg. | užduoda | uždavė | užduodavo | užduos |
| 1p.pl. | užduodam, užduodame | uždavėm, uždavėme | užduodavom, užduodavome | užduosim, užduosime |
| 2p.pl. | užduodat, užduodate | uždavėte, uždavėt | užduodavot, užduodavote | užduosite, užduosit |
| 3p.pl. | užduoda | uždavė | užduodavo | užduos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užduočiau | užduotume, užduotumėme, užduotumėm |
| 2p. | užduotumei, užduotum | užduotumėte, užduotumėt |
| 3p. | užduotų | užduotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užduokime, užduokim | |
| 2p. | užduoki, užduok | užduokit, užduokite |
| 3p. | teužduodie, teužduoda | teužduodie, teužduoda |