|
|
|
|
литовский словарь / išmitrėti | |
išmitrė́ti (išmitrė́ja, išmitrė́jo) развиться/развиваться, стать/становиться ловким
/en/
develop ; šnek. become sharp (-witted) /smart; (tapti apsukriam) become crafty/slippery
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išmitrėju | išmitrėjau | išmitrėdavau | išmitrėsiu |
|---|
| 2p.sg. | išmitrėji | išmitrėjai | išmitrėdavai | išmitrėsi |
|---|
| 3p.sg. | išmitrėja | išmitrėjo | išmitrėdavo | išmitrės |
|---|
| 1p.pl. | išmitrėjam, išmitrėjame | išmitrėjom, išmitrėjome | išmitrėdavome, išmitrėdavom | išmitrėsime, išmitrėsim |
|---|
| 2p.pl. | išmitrėjate, išmitrėjat | išmitrėjot, išmitrėjote | išmitrėdavote, išmitrėdavot | išmitrėsit, išmitrėsite |
|---|
| 3p.pl. | išmitrėja | išmitrėjo | išmitrėdavo | išmitrės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išmitrėčiau | išmitrėtumėm, išmitrėtumėme, išmitrėtume |
|---|
| 2p. | išmitrėtumei, išmitrėtum | išmitrėtumėt, išmitrėtumėte |
|---|
| 3p. | išmitrėtų | išmitrėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išmitrėkim, išmitrėkime |
|---|
| 2p. | išmitrėk, išmitrėki | išmitrėkit, išmitrėkite |
|---|
| 3p. | teišmitrėjie, teišmitrėja | teišmitrėjie, teišmitrėja |
|---|
|
