|
|
|
|
литовский словарь / paraškyti | | paraškýti (parãško, parãškė) din. срывать/ сорвать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | paraškau | paraškiau | paraškydavau | paraškysiu |
---|
2p.sg. | paraškai | paraškei | paraškydavai | paraškysi |
---|
3p.sg. | paraško | paraškė | paraškydavo | paraškys |
---|
1p.pl. | paraškome, paraškom | paraškėme, paraškėm | paraškydavome, paraškydavom | paraškysim, paraškysime |
---|
2p.pl. | paraškote, paraškot | paraškėte, paraškėt | paraškydavot, paraškydavote | paraškysit, paraškysite |
---|
3p.pl. | paraško | paraškė | paraškydavo | paraškys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | paraškyčiau | paraškytumėme, paraškytumėm, paraškytume |
---|
2p. | paraškytum, paraškytumei | paraškytumėte, paraškytumėt |
---|
3p. | paraškytų | paraškytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | paraškykim, paraškykime |
---|
2p. | paraškyki, paraškyk | paraškykite, paraškykit |
---|
3p. | teparaško, teparaškai | teparaško, teparaškai |
---|
|