|
|
|
|
литовский словарь / privaikyti | | privaikýti (privaĩko, privaĩkė) долго погонять/ гонять, нагонять/гонять
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | privaikau | privaikiau | privaikydavau | privaikysiu |
---|
2p.sg. | privaikai | privaikei | privaikydavai | privaikysi |
---|
3p.sg. | privaiko | privaikė | privaikydavo | privaikys |
---|
1p.pl. | privaikom, privaikome | privaikėm, privaikėme | privaikydavom, privaikydavome | privaikysime, privaikysim |
---|
2p.pl. | privaikote, privaikot | privaikėte, privaikėt | privaikydavote, privaikydavot | privaikysit, privaikysite |
---|
3p.pl. | privaiko | privaikė | privaikydavo | privaikys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | privaikyčiau | privaikytumėme, privaikytume, privaikytumėm |
---|
2p. | privaikytumei, privaikytum | privaikytumėt, privaikytumėte |
---|
3p. | privaikytų | privaikytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | privaikykim, privaikykime |
---|
2p. | privaikyki, privaikyk | privaikykit, privaikykite |
---|
3p. | teprivaiko, teprivaikai | teprivaiko, teprivaikai |
---|
|