|
|
|
|
литовский словарь / parvelti | | parvélti (par̃velia, parvė́lė) šnek. повалить [свалить]/валить; сбить/сбивать с ног
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | parveliu | parvėliau | parveldavau | parvelsiu |
---|
2p.sg. | parveli | parvėlei | parveldavai | parvelsi |
---|
3p.sg. | parvelia | parvėlė | parveldavo | parvels |
---|
1p.pl. | parveliam, parveliame | parvėlėme, parvėlėm | parveldavome, parveldavom | parvelsime, parvelsim |
---|
2p.pl. | parveliate, parveliat | parvėlėt, parvėlėte | parveldavot, parveldavote | parvelsite, parvelsit |
---|
3p.pl. | parvelia | parvėlė | parveldavo | parvels |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | parvelčiau | parveltume, parveltumėme, parveltumėm |
---|
2p. | parveltum, parveltumei | parveltumėt, parveltumėte |
---|
3p. | parveltų | parveltų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | parvelkime, parvelkim |
---|
2p. | parvelk, parvelki | parvelkit, parvelkite |
---|
3p. | teparvelia, teparvelie | teparvelie, teparvelia |
---|
|