|
|
|
|
литовский словарь / sumiklėti | | sumiklė́ti (sumiklė́ja, sumiklė́jo) стать/становиться ловким [проворным]
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sumiklėju | sumiklėjau | sumiklėdavau | sumiklėsiu |
---|
2p.sg. | sumiklėji | sumiklėjai | sumiklėdavai | sumiklėsi |
---|
3p.sg. | sumiklėja | sumiklėjo | sumiklėdavo | sumiklės |
---|
1p.pl. | sumiklėjam, sumiklėjame | sumiklėjom, sumiklėjome | sumiklėdavome, sumiklėdavom | sumiklėsime, sumiklėsim |
---|
2p.pl. | sumiklėjate, sumiklėjat | sumiklėjote, sumiklėjot | sumiklėdavote, sumiklėdavot | sumiklėsit, sumiklėsite |
---|
3p.pl. | sumiklėja | sumiklėjo | sumiklėdavo | sumiklės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sumiklėčiau | sumiklėtume, sumiklėtumėm, sumiklėtumėme |
---|
2p. | sumiklėtumei, sumiklėtum | sumiklėtumėt, sumiklėtumėte |
---|
3p. | sumiklėtų | sumiklėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sumiklėkim, sumiklėkime |
---|
2p. | sumiklėki, sumiklėk | sumiklėkit, sumiklėkite |
---|
3p. | tesumiklėja, tesumiklėjie | tesumiklėja, tesumiklėjie |
---|
|