|
|
|
|
литовский словарь / vainikuotis | | vainikúotis (vainikúojasi, vainikãvosi) — венчаться, увенчиваться; короноваться;
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | vainikuojuos, vainikuojuosi | vainikavaus, vainikavausi | vainikuodavausi, vainikuodavaus | vainikuosiuosi, vainikuosiuos |
---|
2p.sg. | vainikuojiesi, vainikuojies | vainikavaisi, vainikavais | vainikuodavais, vainikuodavaisi | vainikuosies, vainikuosiesi |
---|
3p.sg. | vainikuojasi, vainikuojas | vainikavos, vainikavosi | vainikuodavos, vainikuodavosi | vainikuosis |
---|
1p.pl. | vainikuojamės | vainikavomės | vainikuodavomės | vainikuosimės |
---|
2p.pl. | vainikuojatės | vainikavotės | vainikuodavotės | vainikuositės |
---|
3p.pl. | vainikuojasi, vainikuojas | vainikavosi, vainikavos | vainikuodavos, vainikuodavosi | vainikuosis |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | vainikuočiaus, vainikuočiausi | vainikuotumės, vainikuotumėmės |
---|
2p. | vainikuotumeisi, vainikuotumeis | vainikuotumėtės |
---|
3p. | vainikuotųsi, vainikuotųs | vainikuotųs, vainikuotųsi |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | vainikuokimės |
---|
2p. | vainikuokis | vainikuokitės |
---|
3p. | tesivainikuojie, tesivainikuoja | tesivainikuoja, tesivainikuojie |
---|
|