|
|
|
|
литовский словарь / užsinorėti | | užsinorė́ti (užsinóri, užsinorė́jo) захотеть/хотеть; užsinorė́jau válgyti — мне захотелось есть
/ru/ захотеть
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | užsinoriu | užsinorėjau | užsinorėdavau | užsinorėsiu |
---|
2p.sg. | užsinori | užsinorėjai | užsinorėdavai | užsinorėsi |
---|
3p.sg. | užsinori | užsinorėjo | užsinorėdavo | užsinorės |
---|
1p.pl. | užsinorim, užsinorime | užsinorėjome, užsinorėjom | užsinorėdavome | užsinorėsime |
---|
2p.pl. | užsinorite | užsinorėjot, užsinorėjote | užsinorėdavote | užsinorėsite |
---|
3p.pl. | užsinori | užsinorėjo | užsinorėdavo | užsinorės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | užsinorėčiau | užsinorėtumėme, užsinorėtume |
---|
2p. | užsinorėtumei, užsinorėtum | užsinorėtumėte |
---|
3p. | užsinorėtų | užsinorėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | užsinorėkime, užsinorėkim |
---|
2p. | užsinorėk, užsinorėki | užsinorėkit, užsinorėkite |
---|
3p. | teužsinorie, teužsinori | teužsinori, teužsinorie |
---|
|