|
|
|
|
литовский словарь / giljotinuoti | |
giljotinúoti (giljotinúoja, giljotinãvo) — гильотинировать
/en/
guillotine
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | giljotinuoju | giljotinavau | giljotinuodavau | giljotinuosiu |
|---|
| 2p.sg. | giljotinuoji | giljotinavai | giljotinuodavai | giljotinuosi |
|---|
| 3p.sg. | giljotinuoja | giljotinavo | giljotinuodavo | giljotinuos |
|---|
| 1p.pl. | giljotinuojame, giljotinuojam | giljotinavome, giljotinavom | giljotinuodavom, giljotinuodavome | giljotinuosim, giljotinuosime |
|---|
| 2p.pl. | giljotinuojate, giljotinuojat | giljotinavote, giljotinavot | giljotinuodavote, giljotinuodavot | giljotinuosit, giljotinuosite |
|---|
| 3p.pl. | giljotinuoja | giljotinavo | giljotinuodavo | giljotinuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | giljotinuočiau | giljotinuotumėm, giljotinuotume, giljotinuotumėme |
|---|
| 2p. | giljotinuotum, giljotinuotumei | giljotinuotumėte, giljotinuotumėt |
|---|
| 3p. | giljotinuotų | giljotinuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | giljotinuokim, giljotinuokime |
|---|
| 2p. | giljotinuok, giljotinuoki | giljotinuokite, giljotinuokit |
|---|
| 3p. | tegiljotinuoja, tegiljotinuojie | tegiljotinuojie, tegiljotinuoja |
|---|
|
