|
|
|
|
литовский словарь / evoliucionuoti | |
evoliucionúoti (evoliucionúoja, evoliucionãvo) — эволюционировать
/en/
evolve; develop
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | evoliucionuoju | evoliucionavau | evoliucionuodavau | evoliucionuosiu |
|---|
| 2p.sg. | evoliucionuoji | evoliucionavai | evoliucionuodavai | evoliucionuosi |
|---|
| 3p.sg. | evoliucionuoja | evoliucionavo | evoliucionuodavo | evoliucionuos |
|---|
| 1p.pl. | evoliucionuojame, evoliucionuojam | evoliucionavome, evoliucionavom | evoliucionuodavome, evoliucionuodavom | evoliucionuosime, evoliucionuosim |
|---|
| 2p.pl. | evoliucionuojat, evoliucionuojate | evoliucionavot, evoliucionavote | evoliucionuodavote, evoliucionuodavot | evoliucionuosite, evoliucionuosit |
|---|
| 3p.pl. | evoliucionuoja | evoliucionavo | evoliucionuodavo | evoliucionuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | evoliucionuočiau | evoliucionuotumėm, evoliucionuotumėme, evoliucionuotume |
|---|
| 2p. | evoliucionuotumei, evoliucionuotum | evoliucionuotumėt, evoliucionuotumėte |
|---|
| 3p. | evoliucionuotų | evoliucionuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | evoliucionuokime, evoliucionuokim |
|---|
| 2p. | evoliucionuok, evoliucionuoki | evoliucionuokit, evoliucionuokite |
|---|
| 3p. | teevoliucionuojie, teevoliucionuoja | teevoliucionuoja, teevoliucionuojie |
|---|
|
