/ru/
повреждать; изувечивать
/en/
1. injure, hurt; pirštą hurt one's finger;2. (suluošinti) mutilate, maim
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | sužaloju | sužalojau | sužalodavau | sužalosiu |
| 2p.sg. | sužaloji | sužalojai | sužalodavai | sužalosi |
| 3p.sg. | sužaloja | sužalojo | sužalodavo | sužalos |
| 1p.pl. | sužalojame, sužalojam | sužalojome, sužalojom | sužalodavom, sužalodavome | sužalosim, sužalosime |
| 2p.pl. | sužalojate, sužalojat | sužalojot, sužalojote | sužalodavote, sužalodavot | sužalosite, sužalosit |
| 3p.pl. | sužaloja | sužalojo | sužalodavo | sužalos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sužaločiau | sužalotumėm, sužalotumėme, sužalotume |
| 2p. | sužalotumei, sužalotum | sužalotumėte, sužalotumėt |
| 3p. | sužalotų | sužalotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sužalokime, sužalokim | |
| 2p. | sužaloki, sužalok | sužalokit, sužalokite |
| 3p. | tesužalojie, tesužaloja | tesužalojie, tesužaloja |