|
|
|
|
литовский словарь / išgurėti | | išgurė́ti (ìšgura, išgurė́jo) tarm. žr. ištrupėti
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | | išgurėjau | išgurėdavau | išgurėsiu |
---|
2p.sg. | | išgurėjai | išgurėdavai | išgurėsi |
---|
3p.sg. | | išgurėjo | išgurėdavo | išgurės |
---|
1p.pl. | | išgurėjom, išgurėjome | išgurėdavome, išgurėdavom | išgurėsime, išgurėsim |
---|
2p.pl. | | išgurėjote, išgurėjot | išgurėdavote, išgurėdavot | išgurėsit, išgurėsite |
---|
3p.pl. | | išgurėjo | išgurėdavo | išgurės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išgurėčiau | išgurėtume, išgurėtumėm, išgurėtumėme |
---|
2p. | išgurėtumei, išgurėtum | išgurėtumėte, išgurėtumėt |
---|
3p. | išgurėtų | išgurėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išgurėkim, išgurėkime |
---|
2p. | išgurėki, išgurėk | išgurėkit, išgurėkite |
---|
3p. | | |
---|
|