|
|
|
|
литовский словарь / nusistovėti | |
nusistovė́ti (nusistóvi, nusistovė́jo)
1. настояться, устать/уставать от долгого стояния, застояться/застаиваться;
nusistovė́jęs arklỹs — застоявшаяся лошадь;
2. установиться/устанавливаться;
nusistovė́jo tvarkà — установился [водворился] порядок
/en/
1. (nuvargti stovint) get tired of standing too long; 2. settle, be settled; (apie orą ir pan.) become settled, set in; padėtis netrukus nusistovės things will soon settle into shape; nusistovėjo žiema winter has set in
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | nusistoviu | nusistovėjau | nusistovėdavau | nusistovėsiu |
|---|
| 2p.sg. | nusistovi | nusistovėjai | nusistovėdavai | nusistovėsi |
|---|
| 3p.sg. | nusistovi | nusistovėjo | nusistovėdavo | nusistovės |
|---|
| 1p.pl. | nusistovime, nusistovim | nusistovėjome, nusistovėjom | nusistovėdavome | nusistovėsime |
|---|
| 2p.pl. | nusistovite | nusistovėjot, nusistovėjote | nusistovėdavote | nusistovėsite |
|---|
| 3p.pl. | nusistovi | nusistovėjo | nusistovėdavo | nusistovės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | nusistovėčiau | nusistovėtume, nusistovėtumėme |
|---|
| 2p. | nusistovėtumei, nusistovėtum | nusistovėtumėte |
|---|
| 3p. | nusistovėtų | nusistovėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | nusistovėkime, nusistovėkim |
|---|
| 2p. | nusistovėk, nusistovėki | nusistovėkit, nusistovėkite |
|---|
| 3p. | tenusistovie, tenusistovi | tenusistovi, tenusistovie |
|---|
|
