/ru/
выстилать (соломой), раструшивать (солому)
/en/
strew.
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | iškreikiu | iškreikiau | iškreikdavau | iškreiksiu |
| 2p.sg. | iškreiki | iškreikei | iškreikdavai | iškreiksi |
| 3p.sg. | iškreikia | iškreikė | iškreikdavo | iškreiks |
| 1p.pl. | iškreikiame, iškreikiam | iškreikėme, iškreikėm | iškreikdavom, iškreikdavome | iškreiksime, iškreiksim |
| 2p.pl. | iškreikiat, iškreikiate | iškreikėte, iškreikėt | iškreikdavote, iškreikdavot | iškreiksite, iškreiksit |
| 3p.pl. | iškreikia | iškreikė | iškreikdavo | iškreiks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | iškreikčiau | iškreiktumėme, iškreiktume, iškreiktumėm |
| 2p. | iškreiktumei, iškreiktum | iškreiktumėte, iškreiktumėt |
| 3p. | iškreiktų | iškreiktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | iškreikim, iškreikime | |
| 2p. | iškreik, iškreiki | iškreikit, iškreikite |
| 3p. | teiškreikia, teiškreikie | teiškreikie, teiškreikia |