|
|
|
|
литовский словарь / užčaižyti | |
užčáižyti (užčáižo, užčáižė) захлестать/захлёстывать, засечь/засекать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užčaižau | užčaižiau | užčaižydavau | užčaižysiu |
|---|
| 2p.sg. | užčaižai | užčaižei | užčaižydavai | užčaižysi |
|---|
| 3p.sg. | užčaižo | užčaižė | užčaižydavo | užčaižys |
|---|
| 1p.pl. | užčaižom, užčaižome | užčaižėme, užčaižėm | užčaižydavome, užčaižydavom | užčaižysim, užčaižysime |
|---|
| 2p.pl. | užčaižote, užčaižot | užčaižėt, užčaižėte | užčaižydavot, užčaižydavote | užčaižysite, užčaižysit |
|---|
| 3p.pl. | užčaižo | užčaižė | užčaižydavo | užčaižys |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užčaižyčiau | užčaižytume, užčaižytumėm, užčaižytumėme |
|---|
| 2p. | užčaižytum, užčaižytumei | užčaižytumėt, užčaižytumėte |
|---|
| 3p. | užčaižytų | užčaižytų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užčaižykime, užčaižykim |
|---|
| 2p. | užčaižyk, užčaižyki | užčaižykit, užčaižykite |
|---|
| 3p. | teužčaižo, teužčaižai | teužčaižai, teužčaižo |
|---|
|
