|
|
|
|
литовский словарь / susigėdyti | | susigė́dyti (susigė́dija, susigė́dijo) постыдиться [устыдиться, за стыдиться] /стыдиться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | susigėdiju | susigėdijau | susigėdydavau | susigėdysiu |
---|
2p.sg. | susigėdiji | susigėdijai | susigėdydavai | susigėdysi |
---|
3p.sg. | susigėdija | susigėdijo | susigėdydavo | susigėdys |
---|
1p.pl. | susigėdijame, susigėdijam | susigėdijome, susigėdijom | susigėdydavome | susigėdysime |
---|
2p.pl. | susigėdijate | susigėdijot, susigėdijote | susigėdydavote | susigėdysite |
---|
3p.pl. | susigėdija | susigėdijo | susigėdydavo | susigėdys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | susigėdyčiau | susigėdytume, susigėdytumėme |
---|
2p. | susigėdytumei, susigėdytum | susigėdytumėte |
---|
3p. | susigėdytų | susigėdytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | susigėdykim, susigėdykime |
---|
2p. | susigėdyki, susigėdyk | susigėdykit, susigėdykite |
---|
3p. | tesusigėdija, tesusigėdijie | tesusigėdija, tesusigėdijie |
---|
|