|
|
|
|
литовский словарь / svetimėti | | svetimė́ti (svetimė́ja, svetimė́jo) — стать более чужим, отчуждаться;
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | svetimėju | svetimėjau | svetimėdavau | svetimėsiu |
---|
2p.sg. | svetimėji | svetimėjai | svetimėdavai | svetimėsi |
---|
3p.sg. | svetimėja | svetimėjo | svetimėdavo | svetimės |
---|
1p.pl. | svetimėjam, svetimėjame | svetimėjome, svetimėjom | svetimėdavome, svetimėdavom | svetimėsime, svetimėsim |
---|
2p.pl. | svetimėjate, svetimėjat | svetimėjote, svetimėjot | svetimėdavote, svetimėdavot | svetimėsite, svetimėsit |
---|
3p.pl. | svetimėja | svetimėjo | svetimėdavo | svetimės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | svetimėčiau | svetimėtumėme, svetimėtumėm, svetimėtume |
---|
2p. | svetimėtumei, svetimėtum | svetimėtumėt, svetimėtumėte |
---|
3p. | svetimėtų | svetimėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | svetimėkime, svetimėkim |
---|
2p. | svetimėki, svetimėk | svetimėkit, svetimėkite |
---|
3p. | tesvetimėja, tesvetimėjie | tesvetimėjie, tesvetimėja |
---|
|