|
|
|
|
литовский словарь / įsinervinti | |
įsinèrvinti (įsinèrvina, įsinèrvino) разнервничаться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įsinervinu | įsinervinau | įsinervindavau | įsinervinsiu |
|---|
| 2p.sg. | įsinervini | įsinervinai | įsinervindavai | įsinervinsi |
|---|
| 3p.sg. | įsinervina | įsinervino | įsinervindavo | įsinervins |
|---|
| 1p.pl. | įsinerviname, įsinervinam | įsinervinom, įsinervinome | įsinervindavome | įsinervinsime |
|---|
| 2p.pl. | įsinervinate | įsinervinote, įsinervinot | įsinervindavote | įsinervinsite |
|---|
| 3p.pl. | įsinervina | įsinervino | įsinervindavo | įsinervins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įsinervinčiau | įsinervintumėme, įsinervintume |
|---|
| 2p. | įsinervintum, įsinervintumei | įsinervintumėte |
|---|
| 3p. | įsinervintų | įsinervintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įsinervinkime, įsinervinkim |
|---|
| 2p. | įsinervink, įsinervinki | įsinervinkite, įsinervinkit |
|---|
| 3p. | teįsinervina, teįsinervinie | teįsinervinie, teįsinervina |
|---|
|
