/ru/
разочаровываться
/en/
be disappointed (in), be disillusioned (with); jis nusivylė draugu he was disappointed in his friend
/de/
(kuo) enttäuscht sein (von D)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | nusiviliu | nusivyliau | nusivildavau | nusivilsiu |
| 2p.sg. | nusivili | nusivylei | nusivildavai | nusivilsi |
| 3p.sg. | nusivilia | nusivylė | nusivildavo | nusivils |
| 1p.pl. | nusiviliame, nusiviliam | nusivylėme, nusivylėm | nusivildavome | nusivilsime |
| 2p.pl. | nusiviliate | nusivylėte, nusivylėt | nusivildavote | nusivilsite |
| 3p.pl. | nusivilia | nusivylė | nusivildavo | nusivils |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nusivilčiau | nusiviltumėme, nusiviltume |
| 2p. | nusiviltumei, nusiviltum | nusiviltumėte |
| 3p. | nusiviltų | nusiviltų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nusivilkim, nusivilkime | |
| 2p. | nusivilk, nusivilki | nusivilkite, nusivilkit |
| 3p. | tenusivilie, tenusivilia | tenusivilie, tenusivilia |