|
|
|
|
литовский словарь / išspjauti | | išspjáuti (išspjáuna, išspjóvė) выплюнуть/выплёвывать, отплюнуть/отплёвывать
/en/ spit out; expectorate
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išspjaunu | išspjoviau | išspjaudavau | išspjausiu |
---|
2p.sg. | išspjauni | išspjovei | išspjaudavai | išspjausi |
---|
3p.sg. | išspjauna | išspjovė | išspjaudavo | išspjaus |
---|
1p.pl. | išspjaunam, išspjauname | išspjovėme, išspjovėm | išspjaudavom, išspjaudavome | išspjausime, išspjausim |
---|
2p.pl. | išspjaunat, išspjaunate | išspjovėt, išspjovėte | išspjaudavot, išspjaudavote | išspjausite, išspjausit |
---|
3p.pl. | išspjauna | išspjovė | išspjaudavo | išspjaus |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išspjaučiau | išspjautumėm, išspjautumėme, išspjautume |
---|
2p. | išspjautum, išspjautumei | išspjautumėte, išspjautumėt |
---|
3p. | išspjautų | išspjautų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išspjaukime, išspjaukim |
---|
2p. | išspjauki, išspjauk | išspjaukit, išspjaukite |
---|
3p. | teišspjauna, teišspjaunie | teišspjaunie, teišspjauna |
---|
|