/ru/
оказывать сопротивление; сопротивляться
/en/
put up, arba offer, resistance ; resist , oppose
/de/
(kam) sich widersetzen (D)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | pasipriešinu | pasipriešinau | pasipriešindavau | pasipriešinsiu |
| 2p.sg. | pasipriešini | pasipriešinai | pasipriešindavai | pasipriešinsi |
| 3p.sg. | pasipriešina | pasipriešino | pasipriešindavo | pasipriešins |
| 1p.pl. | pasipriešiname, pasipriešinam | pasipriešinom, pasipriešinome | pasipriešindavome | pasipriešinsime |
| 2p.pl. | pasipriešinate | pasipriešinot, pasipriešinote | pasipriešindavote | pasipriešinsite |
| 3p.pl. | pasipriešina | pasipriešino | pasipriešindavo | pasipriešins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pasipriešinčiau | pasipriešintumėme, pasipriešintume |
| 2p. | pasipriešintumei, pasipriešintum | pasipriešintumėte |
| 3p. | pasipriešintų | pasipriešintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pasipriešinkime, pasipriešinkim | |
| 2p. | pasipriešink, pasipriešinki | pasipriešinkite, pasipriešinkit |
| 3p. | tepasipriešinie, tepasipriešina | tepasipriešina, tepasipriešinie |