|
|
|
|
литовский словарь / įvėžlinti | |
įvė̃žlinti (įvė̃žlina, įvė̃žlino) šnek. неуклюже войти/ входить, втащиться/втаскиваться šnek.
/en/
šnek. drag oneself in(to)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įvėžlinu | įvėžlinau | įvėžlindavau | įvėžlinsiu |
|---|
| 2p.sg. | įvėžlini | įvėžlinai | įvėžlindavai | įvėžlinsi |
|---|
| 3p.sg. | įvėžlina | įvėžlino | įvėžlindavo | įvėžlins |
|---|
| 1p.pl. | įvėžliname, įvėžlinam | įvėžlinome, įvėžlinom | įvėžlindavome, įvėžlindavom | įvėžlinsim, įvėžlinsime |
|---|
| 2p.pl. | įvėžlinat, įvėžlinate | įvėžlinote, įvėžlinot | įvėžlindavot, įvėžlindavote | įvėžlinsit, įvėžlinsite |
|---|
| 3p.pl. | įvėžlina | įvėžlino | įvėžlindavo | įvėžlins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įvėžlinčiau | įvėžlintume, įvėžlintumėme, įvėžlintumėm |
|---|
| 2p. | įvėžlintumei, įvėžlintum | įvėžlintumėt, įvėžlintumėte |
|---|
| 3p. | įvėžlintų | įvėžlintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įvėžlinkim, įvėžlinkime |
|---|
| 2p. | įvėžlink, įvėžlinki | įvėžlinkite, įvėžlinkit |
|---|
| 3p. | teįvėžlinie, teįvėžlina | teįvėžlinie, teįvėžlina |
|---|
|
