|
|
|
|
литовский словарь / išvadelėti | |
išvadelė́ti (išvadelė́ja, išvadelė́jo) разнуздать/разнуздывать
/en/
(arklius) unbridle
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išvadelėju | išvadelėjau | išvadelėdavau | išvadelėsiu |
|---|
| 2p.sg. | išvadelėji | išvadelėjai | išvadelėdavai | išvadelėsi |
|---|
| 3p.sg. | išvadelėja | išvadelėjo | išvadelėdavo | išvadelės |
|---|
| 1p.pl. | išvadelėjam, išvadelėjame | išvadelėjome, išvadelėjom | išvadelėdavome, išvadelėdavom | išvadelėsim, išvadelėsime |
|---|
| 2p.pl. | išvadelėjate, išvadelėjat | išvadelėjot, išvadelėjote | išvadelėdavot, išvadelėdavote | išvadelėsite, išvadelėsit |
|---|
| 3p.pl. | išvadelėja | išvadelėjo | išvadelėdavo | išvadelės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išvadelėčiau | išvadelėtume, išvadelėtumėm, išvadelėtumėme |
|---|
| 2p. | išvadelėtum, išvadelėtumei | išvadelėtumėt, išvadelėtumėte |
|---|
| 3p. | išvadelėtų | išvadelėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išvadelėkime, išvadelėkim |
|---|
| 2p. | išvadelėk, išvadelėki | išvadelėkit, išvadelėkite |
|---|
| 3p. | teišvadelėja, teišvadelėjie | teišvadelėja, teišvadelėjie |
|---|
|
