/ru/
смочь, быть в силах
/en/
manage, be able
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įgaliu | įgalėjau | įgalėdavau | įgalėsiu |
| 2p.sg. | įgali | įgalėjai | įgalėdavai | įgalėsi |
| 3p.sg. | įgali | įgalėjo | įgalėdavo | įgalės |
| 1p.pl. | įgalime, įgalim | įgalėjome, įgalėjom | įgalėdavom, įgalėdavome | įgalėsim, įgalėsime |
| 2p.pl. | įgalit, įgalite | įgalėjot, įgalėjote | įgalėdavot, įgalėdavote | įgalėsite, įgalėsit |
| 3p.pl. | įgali | įgalėjo | įgalėdavo | įgalės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įgalėčiau | įgalėtume, įgalėtumėm, įgalėtumėme |
| 2p. | įgalėtum, įgalėtumei | įgalėtumėt, įgalėtumėte |
| 3p. | įgalėtų | įgalėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įgalėkime, įgalėkim | |
| 2p. | įgalėk, įgalėki | įgalėkit, įgalėkite |
| 3p. | teįgali, teįgalie | teįgalie, teįgali |