|
|
|
|
литовский словарь / išpleikti | | išpleĩkti (išpleĩkia, ìšpleikė) tarm. 1. (išskrosti žuvį) распластать/распластывать; 2. (ištiesti) развернуть/ развёртывать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išpleikiu | išpleikiau | išpleikdavau | išpleiksiu |
---|
2p.sg. | išpleiki | išpleikei | išpleikdavai | išpleiksi |
---|
3p.sg. | išpleikia | išpleikė | išpleikdavo | išpleiks |
---|
1p.pl. | išpleikiame, išpleikiam | išpleikėme, išpleikėm | išpleikdavome, išpleikdavom | išpleiksime, išpleiksim |
---|
2p.pl. | išpleikiat, išpleikiate | išpleikėte, išpleikėt | išpleikdavot, išpleikdavote | išpleiksit, išpleiksite |
---|
3p.pl. | išpleikia | išpleikė | išpleikdavo | išpleiks |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išpleikčiau | išpleiktume, išpleiktumėme, išpleiktumėm |
---|
2p. | išpleiktum, išpleiktumei | išpleiktumėt, išpleiktumėte |
---|
3p. | išpleiktų | išpleiktų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išpleikim, išpleikime |
---|
2p. | išpleik, išpleiki | išpleikit, išpleikite |
---|
3p. | teišpleikia, teišpleikie | teišpleikie, teišpleikia |
---|
|