|
|
|
|
литовский словарь / atmušinėti | |
atmušinė́ti (atmušinė́ja, atmušinė́jo) džn, mžb. отбивать, отражать;
a. príešininko puolimùs — отражать нападения противника
/ru/
отбивать, отражать (нападение, удар); отбрасывать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | atmušinėju | atmušinėjau | atmušinėdavau | atmušinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | atmušinėji | atmušinėjai | atmušinėdavai | atmušinėsi |
|---|
| 3p.sg. | atmušinėja | atmušinėjo | atmušinėdavo | atmušinės |
|---|
| 1p.pl. | atmušinėjame, atmušinėjam | atmušinėjome, atmušinėjom | atmušinėdavom, atmušinėdavome | atmušinėsim, atmušinėsime |
|---|
| 2p.pl. | atmušinėjate, atmušinėjat | atmušinėjot, atmušinėjote | atmušinėdavot, atmušinėdavote | atmušinėsit, atmušinėsite |
|---|
| 3p.pl. | atmušinėja | atmušinėjo | atmušinėdavo | atmušinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | atmušinėčiau | atmušinėtume, atmušinėtumėme, atmušinėtumėm |
|---|
| 2p. | atmušinėtumei, atmušinėtum | atmušinėtumėte, atmušinėtumėt |
|---|
| 3p. | atmušinėtų | atmušinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | atmušinėkim, atmušinėkime |
|---|
| 2p. | atmušinėki, atmušinėk | atmušinėkit, atmušinėkite |
|---|
| 3p. | teatmušinėja, teatmušinėjie | teatmušinėja, teatmušinėjie |
|---|
|
