|
|
|
|
литовский словарь / įteikinėti | | įteikinė́ti (įteikinė́ja, įteikinė́jo) džn. mžb. вручать, представлять, преподносить
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | įteikinėju | įteikinėjau | įteikinėdavau | įteikinėsiu |
---|
2p.sg. | įteikinėji | įteikinėjai | įteikinėdavai | įteikinėsi |
---|
3p.sg. | įteikinėja | įteikinėjo | įteikinėdavo | įteikinės |
---|
1p.pl. | įteikinėjam, įteikinėjame | įteikinėjome, įteikinėjom | įteikinėdavome, įteikinėdavom | įteikinėsim, įteikinėsime |
---|
2p.pl. | įteikinėjate, įteikinėjat | įteikinėjote, įteikinėjot | įteikinėdavot, įteikinėdavote | įteikinėsite, įteikinėsit |
---|
3p.pl. | įteikinėja | įteikinėjo | įteikinėdavo | įteikinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | įteikinėčiau | įteikinėtumėme, įteikinėtumėm, įteikinėtume |
---|
2p. | įteikinėtum, įteikinėtumei | įteikinėtumėt, įteikinėtumėte |
---|
3p. | įteikinėtų | įteikinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | įteikinėkime, įteikinėkim |
---|
2p. | įteikinėk, įteikinėki | įteikinėkit, įteikinėkite |
---|
3p. | teįteikinėja, teįteikinėjie | teįteikinėja, teįteikinėjie |
---|
|