|
|
|
|
литовский словарь / įmarmėti | |
įmarmė́ti (į̃marma, įmarmė́jo) увязнуть/увязать; провалиться/проваливаться;
į. į̃ bãlą — увязнуть в болоте;
į. į ãketę — провалиться в прорубь
/en/
come down (into)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įmarmu | įmarmėjau | įmarmėdavau | įmarmėsiu |
|---|
| 2p.sg. | įmarmi | įmarmėjai | įmarmėdavai | įmarmėsi |
|---|
| 3p.sg. | įmarma | įmarmėjo | įmarmėdavo | įmarmės |
|---|
| 1p.pl. | įmarmame, įmarmam | įmarmėjom, įmarmėjome | įmarmėdavom, įmarmėdavome | įmarmėsim, įmarmėsime |
|---|
| 2p.pl. | įmarmate, įmarmat | įmarmėjot, įmarmėjote | įmarmėdavot, įmarmėdavote | įmarmėsit, įmarmėsite |
|---|
| 3p.pl. | įmarma | įmarmėjo | įmarmėdavo | įmarmės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įmarmėčiau | įmarmėtume, įmarmėtumėme, įmarmėtumėm |
|---|
| 2p. | įmarmėtumei, įmarmėtum | įmarmėtumėte, įmarmėtumėt |
|---|
| 3p. | įmarmėtų | įmarmėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įmarmėkim, įmarmėkime |
|---|
| 2p. | įmarmėki, įmarmėk | įmarmėkit, įmarmėkite |
|---|
| 3p. | teįmarma, teįmarmie | teįmarmie, teįmarma |
|---|
|
